Mokslininkai tirs, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės

Tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Kol kas mes nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai. Tikslią informaciją turime tik apie dvi populiacijas vakarų Baltarusijoje ir centrinėje Ukrainoje – šių populiacijų paukščiai žiemoja Malyje. Yra tam tikrų indikatorių, rodančių, kad paukščiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir kai kurių Lenkijos teritorijų (pvz., Biebžos slėnio, Pomeranijos regiono) žiemą leidžia Senegale. Tą ir bandysime patikrinti.“

Specialiais geolokatoriais Lietuvoje sužymėti paukščiai iš Alkos polderio ir Kliošių kraštovaizdžio draustinio (Tyrų), o Baltarusijoje – iš Serveč pelkės. Iš viso mokslininkai šiuos prietaisus uždėjo 60 paukščių. Tyrime dalyvaujantys retieji giesmininkai taip pat buvo pasverti, apžiūrėti ir sužymėti specialiais žiedais.

„Geolokatoriai atrodo kaip mažos kuprinytės ar alpinisto diržas, minkštos gumos kilpomis pritvirtinamas paukščiui ant nugaros. Spacialiai šiam tyrimui pagaminti itin lengvi geolokatoriai tesudaro apie 2 proc. bendros nendrinukės kūno masės, todėl paukščiams judėti prietaisai visiškai netrukdo – uždėjus geolokatorių paukščiai lengvai nuskrenda.“– pasakoja Gintaras Riauba, gamtininkas iš Baltijos aplinkos forumo, dalyvavęs geolokatorių projekte.

Šie geolokatoriai fiksuoja saulės šiesą. Norint sužinoti paukščio maršrutą, kitais metais paukštį reikės pagauti dar kartą, nuimti geolokatorių ir jame sukauptus duomenis apdoroti specialia programine įranga, atlikti analizę. „Deja, bet mokslas dar neišrado tokių mažų ir lengvų prietaisų, kurie iškart galėtų fiksuoti paukščio buvimo vietą.” – sako Martinas Fladė. Geolokatorius yra 1 euro cento monetos dydžio ir sveria apie 0,4 g.

Mokslininkai prašo pastebėjus paukščius su geolokatoriais, pranešti jiems, o paukščius žieduojantys ornitologai,  sugavę geolokatoriais pažymėtus paukščius juos turėtų pasverti, patikrinti paukščio būklę, nedėti papildomų žiedų, prietaiso ar žiedų nenuimti, informaciją apie paukščio sugavimo vietą ir kitus duomenis perduoti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui.

Lietuvoje šiam tyrimui talkina specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.