Matininkas A. Guntarskis ar NŽT sumokės ūkininkams du milijonus?
Praėjusiame „Šilokarčemos“ numeryje spausdinome straipsnį „Garsusis matininkas A. Guntarskis nuteistas už parašų klastojimą“. Rašėme, kad šis asmuo nuteistas jau antrą kartą. Pirmą kartą jis buvo nuteistas 2012 metų balandžio 17-ąją pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) – 23 400 litų bauda. O šešių Rusnės ūkininkų civilinius ieškinius tuomet Šilutės rajono apylinkės teismas atmetė.
2014 metų gruodžio 5-ąją Rusnės ūkininkai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Praėjusią savaitę jie iš Generalinės prokuratūros gavo pranešimą, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje buvo atliktas tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Generalinėje prokuratūroje gavus ir įvertinus šio tyrimo metu surinktą medžiagą, buvo nutarta kreiptis į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašant pateikti informaciją apie jame nagrinėjamas susijusias civilines bylas atsakovams Aidui Guntarskiui ir Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat prašant pakartotinai susipažinti su baudžiamosios bylos, kurioje A. Guntarskis pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, medžiaga.
Įvertinęs tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu surinktą medžiagą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2015 m. sausio 2 dieną surašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui adresuotą išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamajame procese, kurioje pasiūlė tenkinti Snieguolės Radvinskienės, Giedrės Šiuparytės, Elenos Kleinauskienės, Vytauto Žilio, Ramūno Paleko, Lino Radvinsko pareiškimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje ir šią bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Generalinis prokuroras taip pat pasiūlė panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-05 nutarties dalį dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-17 nutarties pakeitimo panaikinant nuosprendžio ir nutarties dalį, pagal kurią nukentėjusiesiems S. Radvinskienei, G. Šiuparytei, V. Žiliui, R. Palekui, L. Radvinskui iš Aido Guntarskio priteista po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiųjų S. Radvinskienės, G. Šiuparytės, V. Žilio, R. Paleko, L. Radvinsko civiliniai ieškiniai atmesti.
Siūloma panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, pagal kurią nukentėjusiųjų ūkininkų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, S. Radvinskienės, G. Šiuparytės, V. Žiliaus, R. Paleko ir L. Radvinsko civilinių ieškinių dalys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestos kaip nepagrįstos, civilinių ieškinių dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintos iš dalies ir priteista iš kaltinamojo A. Guntarskio nukentėjusiesiems po 500 litų kiekvienam.
Generalinis prokuroras pasiūlė pripažinti nukentėjusiųjų S. Radvinskienės, G. Šiuparytės, V. Žilio, R. Paleko, L. Radvinsko teisę į civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o žalos dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Primename, kad tuomet Rusnės ūkininkai prašė priteisti jiems beveik du milijonus litų. Dabar, praėjus beveik trejiems metams, turtinės žalos dydis turės būti perskaičiuojamas, nes jis yra neabejotinai padidėjęs.
Generalinė prokuratūra atnaujino baudžiamąjį procesą, kuriame pagrindinė mintis, kad uždaroji akcinė bendrovė „GGF“ pagal 2003 metų lapkričio 11 dienos prašymą negalėjo išsinuomoti valstybinės žemės pirmiau prieš ūkininkus, nes neturėjo pajamų. Vis dėlto valstybinė žemė ja buvo išnuomota. Dabar „GGF“ prašo išsinuomoti 526,55 ha. Tad kas pasikeitė po tiek metų teismų maratono? Padidėjo tik įmonės prašomas plotas pagal tą patį minėtąjį prašymą.
Vienos Rusnės ūkininkės teigimu, kai ji paklausė NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Artūro Juočo, kodėl 2014-06-30 sąraše įtrauktai įmonei išnuomojama ir projektuojama žemė, atsakymas buvo daugiau nei šokiruojantis - įmonė šiuo metu turi pajamų.
O kaip ūkininkams Rusnės saloje išsinuomoti žemės, kad jie galėtų vykdyti ūkinę veiklą? Gal dabar atnaujinta byla padės išspręsti šią problemą?