Ar dvasininkai nepažeidžia jaunavedžių teisių?

Praėjusių metų pabaigoje Katalikų bažnyčios informacijos centro vadovas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius prakalbo apie tai, kad bažnyčia dės daugiau pastangų stabdyti jaunavedžių migraciją po bažnyčias. Dvasininkams nepatinka, kad Santuokos sakramentui priimti jaunavedžiai renkasi ne savo, o kitos parapijos galbūt puošnesnę bažnyčią, galbūt labiau patinkantį kunigą.

Arkivyskupo S. Tamkevičiaus teigimu, šiais metais sukurti šeimą ketinančios poros bus aktyviau kviečiamos tuoktis parapijose, kuriose jos gyvena. Pasak S. Tamkevičiaus, kai žmonės susituokia vienoje, o vaikus krikštija kitoje bažnyčioje, lieka tarsi be šaknų. Žiūrint į ateitį, tai ir nepraktiška. Jei mūsų proanūkiai kada nors ieškos savo giminės šaknų, jiems teks versti kelių bažnyčių knygas.

Bažnyčios nuostata yra tokia, kad poros turėtų tuoktis ir krikštyti savo vaikus tose bažnyčiose, kurių parapijose gyvena, arba parapijose, kuriose patys ar jų tėvai yra priėmę sakramentus. Tai yra, tose parapijose, su kuriomis vienaip ar kitaip yra susiję.

Bažnytinė teisė nereikalauja, kad sakramentai būtų priimami būtinai savo parapijoje, todėl drausti jaunavedžiams rinktis bažnyčią negalima. Vis dėlto raštišką leidimą iš savo parapijos klebono būtina gauti.

Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Dainoras Židackas „Šilokarčemai“ patikslino, kad jeigu nors vienas jaunavedžių gyvena toje parapijoje, kurioje tuokiasi, antrajam klebono leidimą gauti iš kitos parapijos, kur jis ar ji gyvena, nereikia. Nereikia leidimo ir tokiu atveju, jeigu nors vienas iš jaunavedžių yra krikštytas toje parapijoje ir turi tai patvirtinantį raštą.

D. Židackas sakė, kad tokių leidimų jaunavedžiai iš jo retai teprašo – pernai parašė tik keletą. Keletą porų sutuokė ir iš kitų parapijų atvykusių. Pasak D. Židacko, Naujųjų metų išvakarėse pas tėvus iš svetur sugrįžęs jaunimas jau suskubo gauti iš klebono leidimus tuoktis šiais metais kitose parapijose.

Būna ir taip, kad pirmiau jaunavedžiai susiranda vestuvių pokylio vietą ir Santuokos sakramentą priima artimiausioje bažnyčioje. „Nors pas mus tebėra įprasta po Santuokos sakramento priėmimo pasivažinėti po gražias vietas, nuotraukų pasidaryti“, - sakė klebonas.

Kai kurie jaunavedžiai vengia didžiųjų miestų bažnyčių dar ir todėl, kad jose pasigenda privatumo, daugiau dėmesio. Ir stebisi, kad viskas ten vyksta konvejeriu – pora keičia porą, Krikšto sakramentas teikiamas keliems ar keliolikai vaikų vienu metu. Kunigai teigia kitaip negalintys dirbti, nes per dieną turi sutuokti daug porų ir pakrikštyti daug vaikų. Santuokos ar Krikšto sakramentas kaimo bažnytėlėje, kur kunigas sutelkia dėmesį tik į vieną porą, vieną vaiką, būna įstabesnis nei puošnioje didmiesčio bažnyčioje.

Gardamo Šv. Roko parapijos klebonas Antanas Gylys „Šilokarčemai“ sakė, kad toks reikalavimas gauti vietos parapijos leidimą buvo jau nuo seno. Pasak klebono, Gardamo bažnyčioje mažai tebūna santuokų – tik penkios-šešios per metus. Daugiausia tuokiasi vietiniai gyventojai, bet būna ir iš kitur atvykusių.

Vienas šilutiškis, interneto svetainėje perskaitęs apie arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus siūlymą, kad bažnyčia dės daugiau pastangų stabdyti jaunavedžių migraciją po bažnyčias, taip pakomentavo: „Pirmiausia kunigams reikia tapti dvasininkais ir problemos nebus“. O jauna šilutiškė mano taip: „Man atrodo, kad žmogus turi teisę pasirinkti, kur jam tuoktis, o ne ten, kur nori kunigai. O kunigų buvo ir yra visokių, nesinori eiti Santuokos sakramento pas kunigą, kuris turi tik „kunigo“ vardą“.