Šilutiškiai – tradiciniame tremtinių sąskrydyje Ariogalos Dubysos slėnyje

Sąskrydis prasidėjo įspūdinga eisena nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Spiginant vasaros saulei greitu žingsniu traukė garbaus amžiaus žmonės, anuomet prievarta atsidūrę Norilske, Novosibirske, Omske, Magadane, Tomske, Igarkoje, prie Laptevų jūros, Krasnojarske, bet išsaugoję tikėjimą laisve, Lietuvos nepriklausomybe. Ne visi sugrįžo, tūkstančiai liko amžino įšalo žemėje, ne visiems ten budi atminimo kryžiai.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininko dr. Gvido Rutkausko teigimu, sąskrydis „Su Lietuva širdy” – tai ne tik geriausia proga sutikti likimo brolius ir seseris, bet ir išgirsti gyvąsias istorijos pamokas iš jos liudininkų. Todėl į šventę buvo pakviesti ne tik ištvėrusieji Sibiro baisumus.

Baigiantis šv. Mišioms bėgikai atnešė sąskrydžio ugnį, ankstų rytą įžiebtą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje nuo amžinosios ugnies.

Į sąskrydį pasirodyti tautai suvažiavo net vienuolika Seimo narių. Šv. Mišias aukojęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas savo pamokslą skyrė ne tik tremtiniams, bet ir šitam būriui įstatymų leidėjų.

„Mieli Seimo nariai, ar bet kokio įstatymo projektas padės šeimoms ir vaikams Lietuvoje, ar sudarys palankesnes sąlygas auginti šeimą ir pasilikti Tėvynėje? Ar tai įmanoma? Kad būtų aktyvių Tėvynės statytojų ir gynėjų, reikia šeimų, kurios augintų vaikus. Kad būtų šeimų, reikia, kad jauni žmonės neišvyktų į kitas šalis, o savo gyvenimą ir ateitį kurtų Lietuvoje“, - tokiais žodžiais į politikus kreipėsi arkivyskupas metropolitas.

„Teko apvažiuoti daug kaimo parapijų, miestelių – kiek ten namų užkaltais langais, užaugusių žolėmis, - pamokslo metu kalbėjo L. Virbalas. - Tai tik simbolis to, kas vyksta. Žinoma, negrįšime į tai, kas buvo, ir ne visur reikės tiek darbo rankų kiek seniau. Nauji laikai atneša naujas perspektyvas, bet vis dėlto – kokia alternatyva pasiūloma darbui Airijoje, Norvegijoje ar Anglijoje? Kiek darbo vietų sukurta ne didmiesčiuose, kas daroma, kad ten gyvenantys žmonės galėtų likti ir ne tik egzistuoti, užsidirbti pavalgymui tai dienai, bet turėtų saugų, orų gyvenimą, užtikrintumą dėl ateities, galimybę mokytis ir ilsėtis, pasirūpinti savo ir savo vaikų ateitimi?“

Arkivyskupas metropolitas Seimo nariams priminė, kad nereikia ideologijų, kurios sumaišytų socialines ir dar kažkokias sritis, ir nežinotų, kad yra vyrai ir yra moterys. Jis sakė lenkiąs galvą prieš mamas ir tėvus, auginančius daugiau vaikų. Žinoma, ne dėl pašalpų, o dėl meilės, iš meilės. Tam valstybė turi užsibrėžti prioritetus, kaip sakė popiežius, visokeriopai palaikyti šeimas, sudaryti palankias sąlygas šeimoms su vaikais. Reikalingos pakankamos lėšos, bet neužtenka vien pinigų – reikia palankių sąlygų ir pritaikytų erdvių auginti vaikus ir dirbti, ilsėtis ir keliauti, suteikti galimybę lavintis vaikams.

LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. „Daugelis čia susirinkusių žmonių yra palikę savo pėdsaką istorijoje. Greta garbiųjų signatarų vardų tariame ir daugybės politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovų dalyvių vardus. Jūsų valia ir tikėjimas ilgus okupacijos metus puoselėjo viltį sugrąžinti Tėvynei nepriklausomybę, kol ji virto didžiosios svajonės išsipildymu. Šimtai tūkstančių likimų, išblaškytų Sibiro platybėse, be galo skaudi tautos išbandymų ir praradimų patirtis skatina mus visus tik dar labiau branginti ir ginti mūsų savarankišką valstybę. Kartu su jaunimu, kuris kasmet pakyla į „Misiją Sibiras“ ir kitas patriotines bei pilietines akcijas Jūs ištikimai saugote tautos istorinę atmintį“, – teigiama Prezidentės sveikinime.

LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas perskaitė Ministro Pirmininko Sauliaus Skverelio sveikinimą. Priimtos dvi rezoliucijos, kuriose prašoma pastatyti paminklą Laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje, piktinamasi dėl draudimo projekto „Misija Sibiras‟ dalyviams vykti į Rusiją. Giesmių valandoje skambėjo jungtinio tremtinių choro, kuriame daugiau nei tūkstantis atlikėjų, koncertas.

Sąskrydis vyko stadione ir dar trijose vietose už jo ribų. Į diskusijų palapinę kvietė paroda, knygų pristatymai, filmų peržiūros, diskusijos, paskaitos. Partizanų bunkeryje vyko partizanų gyvenimo rekonstrukcijos ir pokalbiai apie partizanų kovas, aprangą, spaudą, buvo demonstruojama ginkluotė. Sporto aikštėje norinčių pasivaržyti laukė įvairios rungtys, tad veiklos pakankamai buvo ir jauniems, ir vyresniems svečiams.