Rusnės estakados statyboms mestas įtarimų šešėlis

Tokie įtarimai kilo po to, kai paaiškėjo, kad už mažiausią kainą, beveik 10 mln. eurų, rekonstrukciją žadėjęs atlikti konkurso laimėtojas tik po to pareiškė, kad šios sumos neužteks ir prireiks pirkti papildomus darbus už maždaug 6 mln. eurų. Iš anksto realią darbų kainą siūlę ir dėl to konkurso nelaimėję kiti konkurso dalyviai negali patikėti savo akimis, kad žaidžiami tokie žaidimai.

Pikta ir dėl to, kad klaidinama visuomenė - iš pradžių skelbta neadekvati darbų kaina išaugo kone dvigubai, be to, projektas greičiausiai nebus įgyvendintas laiku. Beje, vietinių rusniškių laukimas taip išsvajotos estakados taip pat gali tapti puikia priedanga įvairioms manipuliacijoms, nes, pasirodo, žmonėms svarbu tik viena - kad ji būtų pastatyta. Nei kaina, nei terminai visuomenei tampa nebesvarbūs, kai kalbama apie taip lauktą ir išsvajotą objektą.

Vieni įvertino situaciją, kiti - ne?

2017 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuotame estakados Rusnėje statybos darbų konkurse dalyvavo 5 tiekėjai.

Buvo akcentuojama, kad sutartis buvo pasirašyta su mažiausią kainą pasiūliusiu dalyviu. Praėjusių metų gruodžio viduryje direkcija pasirašė 9,46 mln. eurų vertės sutartį su bendrovėmis „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centru. Žadėta, kad rusniškių išsvajotoji estakada bus pastatyta iki 2019 metų.

Buvo akcentuojama, kad kitų konkurse dalyvavusių bendrovių pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelių kainų. „Vakarų ekspreso“ žiniomis, kitų pasiūlymai svyravo nuo 15 iki 23 mln. eurų.

Atrodytų viskas puiku - „Kauno tiltai“ apsiėmė viską padaryti už perpus mažesnę kainą, nei siūlėsi kitos bendrovės, tačiau šiemet gegužės mėnesį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad numatyti darbai nebus įvykdyti už pasiūlytą kainą. Tiesiai šviesiai buvo pareikšta, kad rekonstruojant Rusnės kelią dar reikės stiprinti kelio sankasą, todėl prireikė pirkti papildomus darbus.

„Kadangi esame ne tik susipažinę su pirkimo dokumentais, bet ir patys dalyvavome šiame pirkime, nesuprantame, kaip, atsižvelgiant į tai, kad rangos darbai buvo perkami kartu su techninio darbo projekto parengimu, gali atsirasti papildomi darbai dar net realiai jų nepradėjus. Kelio platinimas buvo numatytas pirkimo sąlygose, todėl, mūsų vertinimu, šiame pirkime negalėjo atsirasti jokių papildomų darbų„, - stebisi šiame konkurse taip pat dalyvavusios bendrovės „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Ignas Daunys.

„Hidrostatyba“ dar vykdant pirkimą perspėjo Kelių direkciją, kad perkančiosios organizacijos nustatyta galima maksimali suma - 10 mln. eurų - yra per maža ir tiek tikrai neužteks tinkamai įvykdyti projektą.

„Tai dabar ir pasitvirtino. Manome, kad konkurso laimėtojas „atrasdamas“ papildomų nenumatytų darbų tiesiog siekia pasididinti projekto finansavimą. Mums kelia įtarimų toks pasirinktas perkančiosios organizacijos „pirkimų konstravimas“, kai tariamai papildomi darbai perkami dar vienu papildomu pirkimu, nors žemės sankasos stiprinimo darbai turėjo būti įvertinti perkant viso kelio rekonstravimo darbus“, - teigia I. Daunys.

Akcentuojama, kad pirkimas buvo vykdomas su projektavimo darbais, o tai reiškia, kad rangovas prisiima visas rizikas, susijusias su nenumatytais darbais, kurie yra būtini projektui įgyvendinti ir kurie gali iškilti po techninio projekto parengimo.

„Bet kuris rūpestingas ir profesionalus tiekėjas, apžiūrėjęs objektą, turėjo įvertinti gruntą, ką greičiausiai visi nelaimėjusieji konkurso ir padarė, ir tai padidino darbų kainą, dėl to jų pasiūlymai ir buvo atmesti“, - pabrėžia „Hidrostatybos“ vadovas.

Prašo stabdyti konkursą

Savo įtarimus liepos pradžioje bendrovė „Hidrostatyba“ raštu pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Susisiekimo ministerijai bei Viešųjų pirkimų tarnybai. Prašoma stabdyti papildomų žemės sankasos darbų pirkimą, peržiūrėti abiejų pirkimų sąlygas ir įvertinti, ar Rusnės estakados įrengimo darbų pirkimas buvo vykdomas skaidriai.

„Hidrostatybos“ atstovai įtaria, kad bendrovės „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras iš anksto galėjo derinti papildomų darbų pirkimo galimybes.

„Buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos bei lygiateisiškumo principas, kadangi akivaizdu, jog perkančioji organizacija dirbtinai sukūrė palankesnes sąlygas tiekėjų grupei AB „Kauno tiltai“ ir UAB Tiltų ekspertų centrui.

Apgaudinėjama visuomenė, kad kelio Šilutė-Rusnė ruožo rekonstrukcijos projektas kainuos 10 mln. eurų. Iš tiesų, projekto vertė išaugs ženkliai, nes papildomų darbų vertė siekia apie 6 mln. eurų. Sudėjus abi sumas, kaina gaunama tokia, kaip ir siūlė kiti tiekėjai pagrindiniame projekte“, - rašoma „Hidrostatybos“ rašte.

Be to, akcentuojama, kad dėl visų šių peripetijų projektas nebus įgyvendintas laiku, kaip buvo žadėta - iki 2019 metų.

„Projekto visuma - estakada su keliu, kas ir buvo perkama vykdant pagrindinį pirkimą. Tačiau pastačius estakadą be kelio rekonstrukcijos, projektas realiai nefunkcionuos, o papildomai perkamiems darbams kelio sankasai stiprinti yra suteikiamas papildomas 9 mėnesių terminas, kas aiškiai patvirtina, jog projektas nebus įgyvendintas laiku. O tai yra pirminės sutarties bei pirkimo sąlygų pažeidimas“, - teigia „Hidrostatybos“ atstovai.

Viešųjų pirkimų tarnyba „Vakarų ekspresą“ informavo, kad ši pretenzija yra nagrinėjama, ir nieko detaliau nekomentavo.

Dvigubi standartai?

Konkurso skaidrumu abejoja ir AB „Eurovia Lietuva“ vadovas Stanislavas Kablys.

„Po tokių atvejų nebeaišku, kaip įmonėms elgtis rinkoje, nes niekada negali žinoti, ar prireikus projektui bus skirta papildomų pinigų, ar ne“, - tokia situacija stebėjosi S. Kablys.

Tiek pirmojo pirkimo laimėtojas, tiek užsakovai įrodinėja, esą jau pirmojo konkurso metu visi rangovai buvo informuoti, jog bus rengiami du konkursai.

„Pirmojo konkurso metu Lietuvos automobilių kelių direkcija gavo net kelių tiekėjų paklausimus dėl po keliu esančio durpyno. Kadangi iš anksto nebuvo atlikti tyrinėjimai po keliu, nebuvo įmanoma pateikti informacijos apie problemos mastą. Pirmojo konkurso sąlygose buvo numatyta, kad laimėtojas turės atlikti statybinius tyrinėjimus ir parengti geologinę ataskaitą, kuria remiantis bus parinkti techniniai sprendiniai žemės sankasos stabilumui užtikrinti“, - paaiškino susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.

Tą patį aiškino ir bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

„Pagal užsakovo pateiktą užduotį buvo nurodyta, kurie darbai perkami šiame konkurse, o kokie darbai (žemės sankasos stiprinimo darbai, jeigu tokių atsirastų po geologinių tyrimų) bus perkami atskirai. Konkurso metu net keletą kartų dalyviai papildomai apie tai klausė užsakovo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymas buvo aiškus ir nedviprasmiškas“, - teigė A. Rusevičius.

Pirmojo pirkimo nelaimėję dalyviai neslėpė, kad užsakovas buvo užsiminęs, jog galimai bus perkami papildomi darbai, susiję su žemės sankasos silpnais gruntais, tačiau aiškiai buvo įrašyta sąlyga - „jei laimėjęs rangovas įrodys, kad tokie darbai būtini“.

„Viskas maunama ant žodelio „galimai“. Jei laimi „Kauno tiltai“, galimai pinigų ir atsiras, o jei kita kompanija, galimai ir ne. Kuri įmonė gali prisiimti tokią riziką? Dabar yra taip, kad kai kur jie neranda kelių šimtų eurų nenumatytiems darbams, o kitur, kaip matome, gali drėbtelėti ir penkis šešis milijonus“, - kalbėjo S. Kablys.

Kaip pavyzdį jis pateikė kelio Telšiai-Varniai rekonstrukciją, kur dėl praėjusio rudens liūčių gruntas per daug šlapias ir jį reikia papildomai stabilizuoti, bet Kelių direkcija nenori už tai papildomai mokėti.

„Mums sako esą reikėjo iš anksto įvertinti. O kad užliejamose pamario pievose yra durpės, galima buvo ir neįvertinti? Vienoje vietoje rangovai turi būti lyg aiškiaregiai, o kitur gali neįvertinti ir akivaizdžiai matomų dalykų. Argi čia ne dvigubi standartai?“ - stebėjosi S. Kablys.

Jo nuomone, pačios Rusnės estakados statybų ir kelio rekonstrukcijos konkurso sąlygos buvo sukurtos taip, kad nori nenori kyla daug abejonių dėl skaidrumo.

„Kas dabar neleidžia manyti, kad žemesnę kainą gali siūlyti tik tas, kuris turi indulgenciją ir yra sutaręs, kad papildomi pirkimai tikrai bus? Jei norime, kad viskas būtų skaidru, pirkimo sąlygose turėtų būti aiškiai įvardinta, kurio stulpelio įkasimą ar duobelės iškasimą konkurso dalyviai turi įvertinti, o ko ne“, - sakė „Eurovia Lietuva“ vadovas.

S. Kablys sakė taip pat parašęs pretenzijas į visas galimas institucijas, tačiau sulaukė tik neigiamų atsakų.

„Trumpai sakant, visų atsakymas buvo toks, kad nėra nusikaltimo sudėties, nes šiandien nėra nuostolių. Akcentuojama, kad pretenzijas reikėjo reikšti laiku - dar pirmojo konkurso metu. Bet iš kur mes galėjome žinoti, kad jie skelbs antrąjį pirkimą?“ - susiklosčiusia situacija piktinosi S. Kablys.

Paaukštinti reikalavimai

„Jokių neteisėtų veiksmų neatlikome ir negalėjome atlikti, o visi dalyviai turėjo vienodas sąlygas dalyvauti pirkime. Papildomų sankasos stiprinimo darbų pirkimas irgi yra vykdomas tarptautinio atvirojo konkurso būdu, todėl pasiūlymus gali teikti bet kuri norinti dalyvauti pirkime šalis“, - bet kokius kaltinimus neigė bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A. Rusevičius.

Tokios pačios pozicijos, suprantama, laikosi ir užsakovai. Susisiekimo ministro patarėjos V. Šmaižytės pateiktame komentare taip pat akcentuojame, kad antrasis pirkimas yra viešas, tad esą jame dalyvauti galimybę turėjo visos įmonės.

„Nei „Hidrostatyba“, nei „Eurovia“, iš kurių gavome pretenzijas dėl pirkimo, nepateikė pasiūlymų„, - pabrėžė ministro patarėja.

Tačiau „Hidrostatybos“ atstovai pažymi, kad antrojo pirkimo metu buvo akivaizdžiai paaukštinti reikalavimai, tarsi jie būtų pritaikyti vienam konkrečiam tiekėjui. Pavyzdžiui, keliamas reikalavimas turėti bent vieną arba dvi tinkamai savo jėgomis įvykdytas naujos statybos ar rekonstravimo darbų remonto sutarčių sumas ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose, kurių vertė ne mažesnė nei pusė pasiūlytos kainos.

„O pirmajame pirkime buvo reikalaujama, kad sutarties vertė būtų nemažesnė kaip 606 tūkst. eurų, t. y. vos apie 6 proc. visos pasiūlymo vertės“, - kad toks aukštas reikalavimas antrajame pirkime akivaizdžiai riboja konkurenciją, svarsto „Hidrostatybos“ atstovai.

Susisiekimo ministro patarėjos duomenimis, naujajame pirkime pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Kad vienas iš dalyvių yra bendrovė „Kauno tiltai“, dienraščiui patvirtino šios įmonės vadovas A. Rusevičius.

Pasak jo, estakados statybos darbai jau vyksta, o kelio rekonstrukcija bus pradėta, kai bus parinktas rangovas, kuris atliks žemės sankasos stiprinimo darbus.

Pasiteiravus, ar yra šansų, kad visi darbai bus baigti iki 2019 metų, kaip buvo žadėta, A. Rusevičius neslėpė, kad gali garantuoti tik dėl estakados statybų baigties.

„Kelio rekonstrukcijos darbų pabaiga priklausys nuo papildomų sankasos stiprinimo darbų atlikimo terminų„, - minėjo „Kauno tiltų“ vadovas.

Visoje šitoje istorijoje žibalo į ugnį pila neseniai pasirodžiusi informacija apie Valstybės saugumo departamento atliekamą tyrimą dėl MG Baltic koncerno daromos įtakos, kuriame minima ir bendrovė „Kauno tiltai“. VSD pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad „po neskaidrių susitarimų su „Lietuvos geležinkeliais“ „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ kartu su pagrindine partnere „Kauno tiltais“ 2009-2013 m. laimėjo daugiau kaip 290 mln. Eur (su PVM) vertės konkursų“ ir, anot VSD, „MG Baltic“ bei neįvardijamos organizacijos atstovų „sukurta veikimo transporto sektoriuje schema buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas.“

Taigi, kas gali paneigti, kad ir Rusnės estakados atveju bendrovei „Kauno tiltai“ galėjo būti sudarytos palankesnės sąlygos, nes tik ši įmonė „sugebėjo įtilpti“ į numatytą biudžetą, galimai planuojant, kad ateityje jis kažkaip bus padidintas.

ve.lt