Kad maudynės netaptų nelaime – patarimai, kaip elgtis vandenyje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki liepos mėnesio pabaigos ugniagesiai–gelbėtojai iš vandens telkinių jau ištraukė 98 nuskendusius žmones, iš jų – keturis vaikus. Daugiausia žmonių nuskendo Kauno (19), Vilniaus (17) ir Panevėžio (12) apskrityse. Kasmet liūdniausia statistika pastebima šilčiausiais – liepos ir rugpjūčio – mėnesiais.

ERGO Lietuvoje Asmens ir Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė sako, kad maudydamiesi atviruose vandens telkiniuose, gyventojai pernelyg atsipalaiduoja ir dažnai užmiršta pasirūpinti ne tik savo, bet ir artimųjų saugumu.

Svarbiausia – tinkamai įvertinti savo jėgas

A. Jusės teigimu, viena pagrindinių gyventojų vandenyje daromų klaidų – savo jėgų pervertinimas ir per didelis atsipalaidavimas.

„Neretai poilsiaujant prie jūros ar ežero ir įbridus į vandenį, žmonės nuplaukia per toli nuo kranto, įvairiais būdais tarpusavyje varžosi, kas nuplauks toliau, nuners giliau ar į vandenį šoks iš aukščiau. Nors šie veiksmai nėra draudžiami, tačiau tai darant retai įvertinamos visos galimos rizikos ir pavojai. Taip pat reikia nepamiršti, kad vaiko saugumas vandenyje priklauso nuo suaugusiojo, todėl juos prižiūrėti reikia ypač akylai ir be suaugusiųjų priežiūros neleisti plaukioti ant pripučiamų žaislų, čiužinių ar kitų maudynės skirtų priemonių“, – sako A. Jusė.

Draudimo ekspertė taip pat pataria į vandenį nešokti įkaitus ar prieš tai neapsipratus prie šalto vandens.

„Dėl didelio kūno ir vandens temperatūrų skirtumo žmogų gali ištikti šalčio šokas. Be to, šaltame vandenyje nereikėtų užsibūti per ilgai. Vaikai vandenyje dažniausiai pamiršta saiką ir maudosi iki pradeda kalenti dantimis. Reikėtų nepamiršti, kad per ilgas buvimas šaltame vandenyje gali daryti neigiamą poveikį sveikatai. Apie prastėjančią būseną dažniausiai išduoda drebėjimas ir pamėlusios lūpos, todėl pajutus šiuos simptomus, reikėtų nedelsiant lipti iš vandens ir sušilti, o vandenyje per ilgai mirkstančius vaikus – paraginti lipti į krantą“, – pasakoja A. Jusė.

Saugaus elgesio vandenyje pamokos

Anot draudimo ekspertės, ypač atsargiems reikėtų būti maudantis nepažįstamuose vandens telkiniuose ir poilsiaujant naujai atrastose pakrantėse. Net ir gerai žinomi vandens telkiniai gali keistis – tapti gilesni, duobėti, o jų dugne atsirasti didelių akmenų ar kitų pavojingų objektų.

„Maudantis taip pat reikia atsižvelgti ir į laiką, kurį galima išbūti vandenyje. Jis priklauso nuo vandens temperatūros, tačiau vasarą vandeniui įšilus iki 22 laipsnių ir daugiau, ežeruose ir upėse rekomenduojama maudytis iki 15 minučių. Esant vėsesniam vandeniui, maudynių laiką reikėtų trumpinti“, – sako draudimo ekspertė.

A. Jusės teigimu, vasarą poilsiautojus ypač vilioja pajūris, tačiau maudantis jūroje reikėtų būti dar atsargesniems.

„Visuomet derėtų paisyti gelbėtojų paplūdimiuose pateikiamų rekomendacijų ar draudimų ir ypač – neplaukti už maudynėms skirtą zoną atskiriančių plūdurų. Jūros pakrantė ir vanduo gali būti itin apgaulingi – sekluma labai greitai gali virsti giluma, o jūros bangavimas ir srovės visai nepastebimai įtraukti žmogų gilyn. Be to, nepatyrusiems plaukikams jūroje plaukti yra sunkiau, todėl bangai nunešus toliau nuo kranto išplaukti savo jėgomis tampa neįmanoma“, – sako A. Jusė.

Draudikų atstovės teigimu, maudytis prie jūros ar kituose vandens telkiniuose taip pat jokiu būdu nereikėtų žaibuojant, esant stipriam vėjui ar liūčiai. Taip pat į vandenį bristi griežtai draudžiama apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Pamačius skęstantį žmogų, anot A. Jusės, pirmiausia reikia šauktis pagalbos ir atkreipti kitų žmonių dėmesį, o tuomet, prieš tai įvertinus visas galimas rizikas savo paties saugumui, bandyti savarankiškai gelbėti žmogų bei kviesti gelbėjimo tarnybas numeriu 112. Jei įmanoma, skęstančiajam reikia paduoti virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.