Kalėjimų pareigūnai slopina Teisingumo ministro džiaugsmą: viskas nėra jau taip gerai

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) atstovai pasakoja, kad visas statuto priėmimo procesas buvo gana keistas: gruodžio pradžioje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstyme pritarta projektui, tačiau neatsižvelgta į esmines pastabas, po savaitės projektas jau priimtas Seime, nors apie svarstymą pareigūnų atstovai informuoti nebuvo. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymu tą pačią dieną įvyko ir projekto svarstymas, ir priėmimas skubos tvarka.

„Socialdemokratas Juozas Bernatonis pats partijoje būdamas atsakingas už bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis ir viešai deklaruodamas, kad pareigūnų laukia geresni laikai, padarė anaiptol ne viską. Simboliniai žingsniai žengti, tačiau pagrindinis klausimas, kada galime tikėtis esminių sistemos pokyčių“, - klausia T. Vaitkunskas.

Būtina vienoda darbo apmokėjimo tvarka

Statute paliktas ir prieš tai galiojęs teisinis reguliavimas, pagal kurį, priėmus į tarnybą pareigūną, turintį aukštąjį išsilavinimą jam iš karto suteikiamas aukštesnis (II) jaunesniojo pareigūno arba pareigūno rangas ir už jį mokamas priedas, o tokio dokumento neturintis darbuotojas dar turi ištarnauti bent 2 ar 3 metus tokiai privilegijai įgyti. Profesinių sąjungų teigimu, tokia nuostata yra diskriminacinė.

„Išskyrus atvejus, kai mokslo diplomas yra penitencinės veiklos ar teisės srityje, išsilavinimas nesuteikia dirbantiems pareigūnams papildomų tarnybinių funkcijų atlikimui reikalingų žinių, patirties ar įgūdžių“, - įsitikinęs T. Vaitkunskas.

Profesinių sąjungų teigimu, visiems statutiniams valstybės tarnautojams turi būti vienodai reglamentuojama darbo apmokėjimo tvarka, o išsilavinimas gali būti reikšmingas suteikiant aukštesnį laipsnį, ištarnavus tam tikrą laikotarpį, bet ne suteikiant pirmąjį laipsnį naujai priimamiems pareigūnams.

Kompensacijų mažinimas – netikslingas

Priimtame statute numatyta, kad kompensacija už patirtą sveikatos sutrikdymą būtų mažinama draudimo išmokų dydžiu. Tuo tarpu profesinės sąjungos siūlo palikti buvusią dviejų kompensacijų sistemą, nes abiejų išmokų mokėjimas negali būti suprantamas kaip kompensavimas už tą patį sveikatos sutrikdymą antrą kartą.

„Vienos kompensacijos naikinimas ne tik prieštarauja teisiniams lūkesčius, kurias turėjo pareigūnai pradėdami tarnybą, bet ir pamatiniam išmokų mokėjimo pagrindui. Kompensacijos mokamos, kai sveikata sutrikdoma einant tarnybines pareigas arba dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, o draudimo išmokos – kai sveikata sutrikdyta tarnyboje, pakeliui į tarnybą arba pakeliui iš tarnybos“, - teigia LRITĮPS vadovas.

Be to, projekto rengėjai pritarė siūlymui bausmių vykdymo sistemos pareigūnus drausti ligos ir motinystės bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, mokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, tačiau nelaimingų atsitikimų draudimu jie nebebus draudžiami valstybės lėšomis. Profesinių sąjungų nuomone, draudimas darbdavio ir valstybės lėšomis numato visiškai kitokį teisinį reguliavimą dėl išmokų mokėjimo (tiek mokėjimo atvejai, tiek išmokų dydžiai). Šiuo metu nėra aiški tokio draudimo ekonominė nauda, sąnaudos, todėl siūloma palikti buvusią nuostatą – draudimą valstybės lėšomis.

Reikia tikslinti tarnybos stažo nustatymo netikslumus

Šiuo metu bausmių vykdymo sistemos pareigūnams skaičiuojami du atskiri stažai: tarnybos stažas (skaičiuojamas pagal Statute numatytą reguliavimą) ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kuris reikšmingas nustatant priedo už stažą dydį (skaičiuojamas pagal Valstybės tarnybos įstatymą). Kad ir kaip būtų priedas mokamas tik pagal tarnybos Lietuvos valstybei stažą (į kurį įskaitomi laikotarpiai, buvę nuo 1990-03-11), neįskaitant tarnybos stažo (į kurį įskaitomi ir laikotarpiai, buvę iki 1990-03-11).

„Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams priedas už stažą mokamas ir atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į abu stažus, tuo tarpu bausmių vykdymo sistemos pareigūnai atsiduria visai kitokioje padėtyje. Praktikoje esama situacijų, kai pareigūnas tarnavo toje pačioje įstaigoje nuo 1987 m., tačiau stažas jam skaičiuojamas ir priedas mokamas tik už laikotarpius, buvusius po 1990 m. O tai neatitinka teisingumo ir asmenų lygiateisiškumo principų“, - teigia T. Vaitkunskas.

Profesinės sąjungos siekia garantijų užtikrinimo

Profesinės sąjungos siūlo įtvirtinti konkrečias pareigūnus atstovaujančių organizacijų veiklos bausmių vykdymo sistemos įstaigose, garantijas, pašalinti galimas prielaidas profesinių sąjungų narių, atstovų persekiojimui, sukurti geresnes sąlygas vidiniam mikroklimatui gerinti ir efektyviam valdymui užtikrinti.

„Profesinių sąjungų atstovams, pateikusiems įgaliojimą, turi būti suteikta teisė kontroliuoti, kaip įstaigos vadovas, administracija laikosi ir vykdo įstaigoje nustatyto saugumo rėžimo ir kitų reikalavimų. Be to, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijų užtikrinimo, turi būti leidžiama tokią veikla vykdyti tarnybos metu“, - teigia T. Vaitkunskas.

Anot jo, profesinių sąjungų išrinkti atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas įvairiuose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įstaigos vadovo sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų objektyvumą). Pastarasis asmuo atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl būtų tikslinga jiems, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti tai veiklai skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis.

Be kita ko, statute numatyta,kad „po budėjimo iš anksto aptartoje vietoje netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl nepertraukiamo paros poilsio laiko“. Profesinių sąjungų teigimu, ši nuostata prieštarauja darbo kodekso reikalavimams, kur nurodoma, jog kasdieninio nepertraukiamo posilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, ir pažeidžia pareigūnų teisę į poilsį. Dėl to nėra teisinio pagrindo tokią išimtį taikyti bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, kai jie budi iš anksto aptartoje vietoje.

Dar daugiau – profesinės sąjungos siūlo bandomąjį darbo laikotarpį trumpinti – nuo 6 mėn. iki 3 mėn., o naujai priimamiems pareigūnams skiriant kuratorių tai daryti su pastarojo sutikimu, o ne vienašališku vadovo sprendimu. Be to, norima sugrąžinti buvusį senaties terminą tarnybinei nuobaidai skirti – iki 6 mėn. (šiuo metu numatytas terminas iki 1 metų).

Profesinės sąjungos tikisi, kad Teisingumo ministras atkreips dėmesį į jau ne kartą išsakytus organizacijų siekius ir bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis nedelsiant imsis reikiamų veiksmų, kad minėti siūlymai būtų įtraukti į statutą ir sėkmingai įgyvendinti.