Policijos pareigūnai įžvelgė nusižengimą, o teisėjai - ne

Ne visi kaimynai kaimyniški. Pasitaiko ir tokių, kurie mielai net pro rakto skylutę pasižiūrėtų, kas dedasi kaimyno bute, o po to viešai aptarinėtų svetimus reikalus. Aprašomu atveju daugiabučio kaimynės nepasitenkinimą, matyt, sukėlė poros ir jų svečių vaišės kieme. Ar mažai vasarą tokių pasisėdėjimų po darbo lauke, aplinkui „dūzgiant“ vaikams. Jei kompanija kultūringa, netriukšmauja - tai nieko pikto ir nenutinka.

Vaikai namuose žiūrėjo animacinius filmukus

Šiemet, liepos 4 dieną, aukščiau paminėti sutuoktiniai kartu su svečiais po darbo leido laiką daugiabučio namo kieme esančioje pavėsinėje: kepė šašlykus, vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Užsisėdėjo iki 21 valandos. Poros vaikai (15, 11 ir 3 metų) tuo metu pirmojo aukšto bute žiūrėjo animacinius filmukus. Kaip vėliau teisme aiškino Raimondas, kartu su nepilnamečiais namuose buvo sutuoktinės dukra. Vaikai neliko be priežiūros, jiems nieko netrūko, nematė, kas vyksta lauke. Vyriškis žino, kad policiją iškvietė kaimynė, su kuria nesutaria, konfliktuoja dėl asmeninių priežasčių.

Apie tai teisme aiškino ir Raimondo žmona. Tiesa, ji pridūrė, jog vaikai galėjo matyti ir girdėti, kas vyksta kieme, nes butas pirmajame aukšte, visai šalia pavėsinės. Ji taip pat teigė, jog policiją iškvietė kaimynė. Pareigūnai surašė  sutuoktiniams po atskirą protokolą pagal ANK 73 str. 1 d. (tėvų galios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Šis straipsnis nusižengėliams užtraukia įspėjimą.     

Teisėjai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną prieš sutuoktinius

Paskubomis surašyti protokolą nesunku. Anot Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjo Vaclovo Jurjono, bėda ta, kad policininkai neretai paviršutiniškai vertina įvykio aplinkybes, išsamiai jų neištiria. Rezultatas būna priešingas pareigūnų lūkesčiams – teismai kai kurias bylas nutraukia. Taip atsitiko ir sutuoktinių atžvilgiu. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje surinkti įkalčiai leidžia konstatuoti, kad pavojinga veika atitinka inkriminuojamą administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė nuobauda. Tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią normą numato LR CK 3.155 straipsnis, apibrėžiantis tėvų valdžios turinį. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 str. 1 d., būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties  elementus, o nesant bent vieno iš jų, nusižengimo teisena negalima. Sutuoktinių bylose nėra jokių duomenų, kad jiems būnant kieme, jų nepilnamečiams vaikams kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Nenustatyta, kad nepilnamečiai būtų pasijutę nesaugiai, išsigandę ar patyrę neigiamų emocijų. Liepos 31 dieną teisėja Lina Nainienė nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 str. 1 d. prieš Gintarę, o teisėjas Vaclovas Jurjonas tą pačią dieną nutraukė administracinę bylą prieš Raimondą. Šie nutarimai gali būti skundžiami Klaipėdos apygardos teismui  per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos. Policija šiuos nutarimus apskundė. Laikas parodys, kuri pusė teisi. 

„Trigrašis“, raginantis prisiminti praeitį...

Įvairiausius pokyčius patirianti vaiko teisių apsaugos sistema ir šiandien neveikia tobulai. Ką atneš liepos 1 dieną startavusi nauja Vaiko teisių apsaugos reforma, ateitis parodys. Beje, šis tas jau spėjo išnirti į paviršių. Šalyje iki rugpjūčio 1 dienos gauta 1510 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Iš nesaugios aplinkos paimti 524 vaikai! Bauginanti vieno mėnesio statistika. Vyresniojo amžiaus žmonėms sunku suvokti, iš kur ir kodėl atsirado tiek daug nesaugios aplinkos vaikams, ar tai nėra susireikšminusių politikų dirbtinai kuriama situacija, atitinkama linkme kreipianti Vaikų teisių apsaugos specialisčių veiklą. Apie tai „Vakaro žiniose” (Nr.145) rašė Petras Šatkus, Konstitucinių teisių gynėjų asociacijos sekretorius. Taip, atskirtis tarp tėvų ir vaikų didėja, bet kaip spręsti šią šeimoms aktualią problemą, patenkinančios strategijos nerandama. Vaikai dabar apdovanoti teisėmis, bet ne pareigomis. O be pastarųjų sunku suformuoti atsakingą, brandžią asmenybę, kai vaiko žodis „duok“ tampa lemiamu. Taip tėvai ir mokytojai verčiami būti vaikų norų, užgaidų tenkintojais. Kur tai veda? Belieka suversti visą bėdą nesaugiai aplinkai namuose, atimant iš šeimų vaikus ir valstybės vardu juos „nusavinant“. Neneigiam, yra prastų tėvų, bet yra ir pataisomų, keičiančių savo elgesį. O nepagrįsti įtarimai, skundai dėl vaikų nepriežiūros neretai prasilenkia su tikrove, neatsižvelgiama į situacijas, aplinkybes, priežastis. Tai labiau vajus nei apgalvota programa. Lietuvos himne yra žodžiai, raginantys tautą semtis stiprybės iš šlovingosios praeities. Įstatymų leidėjai tegul prisimena istoriją, kaip lietuviai karta po kartos augo, mokėsi, dirbo, kūrė Tėvynei niekada net nepagalvodavę, jog jų namai gali būti nesaugūs saviems vaikams. Praeities kartų dėka ir iš svetimųjų pančių išsilaisvinom.