Ar sveikatos priežiūra priklauso nuo žvaigždžių išsidėstymo?

2018-08-29, Kalbėjosi Viktorija Skutulienė, VšĮ Šilutės ligoninė visuomenės informavimo specialistė
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) Tarybos pirmininkas, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas  Darius Steponkus.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) Tarybos pirmininkas, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.
Šiuo metu žiniasklaidoje ypač daug kalbama apie planuojamas gydymo įstaigų reformas, po kurių rajoninės ligoninės virs slaugos skyriais arba jų visai neliks. Toks Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) požiūris kelia nerimą gydymo įstaigų vadovams. Vis dar nėra aiškių kriterijų, į kuriuos atsižvelgę jie žinotų, koks gydymo įstaigų tolimesnis likimas. Negana to, sklando žinia ir apie „juodąjį“ ligoninių sąrašą, į kurį patenka naikintinos ligoninės. Šios kalbos sėja paniką tarp medikų bei pacientų. 

Pokalbis su Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) Tarybos pirmininku  Dariumi Steponkumi, vadovaujančiu  VšĮ Šilutės ligoninė.

- Pasklidus žiniai apie tariamą „juodąjį” ligoninių sąrašą, į kurį patenka įvairaus lygio ligoninės, tarp kurių ir Šilutės, sukėlė nerimą ne tik šalies gydymo įstaigų vadovams, bet ir medikams, pacientams. Kaip sureagavote, apie jį sužinojęs? 

- Kai mane pasiekė žinia apie vadinamą „juodąjį“ ligoninių sąrašą, nenustebau. Šią informaciją žinojau anksčiau, dar prieš paskelbiant jį žiniasklaidoje.  Suprantama, kad visuomenė nerimauja, nes, galimai, sąrašuose yra tos gydymo įstaigos, kurias planuojama uždaryti. Vienareikšmiškai norėčiau nuraminti tiek gydytojus, tiek pacientus, kad Šilutės ligoninė nėra sąrašuose ir niekas jos tikrai neuždarys. Svarbu pabrėžti, kad paviešinta informacija yra 2016-ųjų metų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ¬VASPVT suvestinė. Tokia informacija apie šalies gydymo įstaigas yra renkama kasmet. Be to, Ministerijos  ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai minėjo, kad visos problemos, kurios buvo skelbiamos 2016-aisiais, buvo išspręstos. 

Mūsų ligoninė neigiamame kontekste buvo paminėta tik viename punkte dėl teikiamų akušerijos-ginekologijos ir neonantologijos paslaugų.  Šiuo metu šių paslaugų mes nebeteikiame. Jų atsisakėme žinodami, kad rajone nepavyks įvykdyti visų reikalavimų, kurie buvo nurodyti Akreditavimo tarnybos. Vienas jų – Akušerijos-ginekologijos skyriuje per metus nebuvo net 300 gimdymų. Kitose srityse mūsų įstaiga nebuvo pažymėta. 

- Jau kurį laiką SAM neigia, kad juodasis ligoninių sąrašas egzistuoja. Tačiau sako, kad kai kurioms gydymo įstaigoms reikės pakeisti profilį ir tapti slaugos ligoninėmis. Kas keičiasi Šilutės ligoninėje?

- Ligoninė privalo reaguoti į tuo metu vyraujančią situaciją tiek rajone, tiek Lietuvoje apskritai. O šiuo metu šalyje yra nemažai garbaus amžiaus žmonių, kuriems reikia slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų. Dėl to svarbu prisitaikyti, ką mes ir darome. Jei vėliau reikės daugiau gimdymo paslaugų, tai jas vėl atnaujinsime. Gydymo įstaigos išlikimas priklauso nuo to, kaip ji gali reaguoti į pokyčius. Na, o Ministerijos požiūris, kad rajoninės ligoninės turi virsti slaugos ligoninėmis, nėra priimtinas.

- Kodėl nesutinkate?

-Nesutinku dėl kelių aspektų. Pirmiausia, slauga tai nėra vien tik sveikatos priežiūros paslauga. Tai daugiau socialinė sfera. Tačiau nuo seno sveikatos apsaugos funkcija buvo spręsti socialines problemas. Kai žmogus yra senas,  turi daug sveikatos problemų ir dar neturi kur gyventi ar gyvena vienas, tai kaip juo pasirūpinti – guldyti į ligoninę. Aišku, dabar tai yra sprendžiama, atsiranda mobilios slaugos specialistų komandos, kurios atvažiuoja į namus ir prižiūri pacientą. 

Slauga tikrai nėra rajono ligoninių ateitis. Neteisinga SAM pozicija, kad neuždarys ligoninių, nes jos taps slaugos gydymo įstaigomis. Slaugos poreikis bus didelis kone artimiausius 5 metus. Po to, ši paslauga nebus tokia reikalinga dėl to, kad bus labiau orientuotasi į garbaus amžiaus pacientų priežiūrą namuose ar socialinių struktūrų, socialinės globos namų atsiradimą. 

Tai suprasdami, Šilutės ligoninėje neketiname plėsti Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus. Šiuo metu jis yra pakankamai didelis – 60 lovų. Mes sieksime pagerinti sąlygas skyriuje gulintiems pacientams. Tiesa, įvyko keletą pokyčių – senajame pastate, buvusiame Traumatologijos skyriuje, išplėsime Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Žmonės gulės erdvesnėse palatose ir bus geresnė jų priežiūra. Traumatologijos skyrius persikels į buvusio Akušerijos-ginekologijos skyriaus patalpas. Tai naujos šiuolaikiškos patalpos, kuriose bus ypač plėtojama ortopedija. Taigi, mes keičiamės ne taip, kaip galbūt norėtų SAM.

- Medikų sąjūdžio nariai bei kiti aktyvistai stebisi, kad nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų aišku, kurios egzistuos gydymo įstaigos, kurios ne. Jei vis tik kriterijų nėra, tai koks SAM tikslas – apjuodinti rajonines ligonines?

- Jei pastebėjote, juodajame sąraše nebuvo paminėtos didžiosios šalies gydymo įstaigos. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir kitų sąraše nėra. Ar jose viskas gerai? Tikrai - ne. Akivaizdu, tikslas buvo išviešinti ir tokiu būdu apšmeižti rajonines ligonines. Nors buvo paminėtos ir kelios didelės ligoninės - Tauragės, Marijampolės, Alytaus – su savo kitomis problemomis. Kalbant apie sąrašuose esančias ligonines, tai jose dirbantiems medikams dingsta motyvacija, o pacientai tiesiog jaučiasi nesaugūs. O juk kiekvienais metais vykdoma VASPVT priežiūra neleistų net gydymo įstaigai dirbti, jeigu joje būtų dirbama ne pagal reikalavimus. Tokia ligoninė tiesiog būtų uždaryta – nutrauktas finansavimas ir paslaugų teikimas. 

Kalbant apie Šilutės ligoninę, jei 2016-aisiais nebūtume susitvarkę ir toliau teikę akušerijos-ginekologijos paslaugas, nors netenkiname reikalavimų, mūsų lauktų toks pat likimas - iškart būtų stabdoma veikla, licenzijos. Tai tik pavyzdys, jog gydymo įstaigos tikrai tvarkosi ir reaguoja į savo trūkumus, sprendžia problemas. Aišku, gaila, tačiau neigiamos informacijos paskelbimas ir jos tikslas – apšmeižti rajonines ligonines – pasiteisino.

- Faktas, kad kai kuriose gydymo įstaigose  yra neužtikrinamos sveikatos priežiūros paslaugos visą parą. Kokia situacija yra Šilutės ligoninėje? 

- Pas mus sveikatos priežiūros paslaugos, kurias mes teikiame, yra užtikrinamos visą parą. Kitose gydymo įstaigose jos irgi yra užtikrinamos. Pavyzdžiui, buvo skelbiama, kad Plungės ligoninėje visą parą nedirba chirurgas. Tuo metu ten budėjo net aukštesnės kvalifikacijos chirurgas, todėl  paslaugos buvo užtikrintos dar geresnės ir kokybiškesnės. Taigi, informacija, pakliuvusi į nekompetentingas rankas, gali būti pateikiama kitaip. Šiuo atveju taip ir įvyko – dar labiau pablogino visuomenės požiūrį į sveikatos apsaugą. 

Negerai, nes žmogus negali sėsti į lėktuvą nepasitikėdamas pilotu. Taip ir čia – pacientas, atėjęs gydytis, privalo pasitikėti mediku. Jis turi būti užtikrintas, kad gydytojai visose gydymo įstaigose dirba taip, kaip iš jų reikalauja tiek SAM, tiek VASPVT, tiek VLK. Šilutės ligoninėje yra užtikrinamos paslaugos visą parą, kokybiškos ir aukščiausio lygio. Žmonės gali drąsiai kreiptis.

- SAM surinko duomenis apie mirštamumo rodiklius patekus į ligonines dėl miokardo infarkto. Paaiškėjo, kad kai kuriose gydymo įstaigose nuo miokardo infarkto ar insulto miršta visi pacientai. Pakomentuokite. 

- Paskelbta informacija, kad Kretingos ligoninėje miršta visi pacientai nuo miokardo infarkto, neteisinga.  Tuo metu įstaigoje buvo vos keturi pacientai, kurie mirė, tačiau tai buvo tokie pacientai, kurių nebuvo įmanoma nuvešti į infarktų ar insultų centrą. Tiesa, šią informaciją galima ir kitaip skelbti. Santariškių klinikose mirė kone 500 pacientų, o Kretingos ligoninėje - tik keturi. Tai reiškia, kad Santariškės – mirties fabrikas? Ne, tikrai ne. Ten didelis srautas pacientų ir mirčių. Tačiau tikslas buvo apšmeižti Kretingos gydymo įstaigą, kuris buvo pasiektas. Medikų bendruomenė su baime laukia tolimesnių veiksmų, kas šį kartą bus skelbiama ir kurią gydymo įstaigą siekiama apjuodinti. Mano nuomone, tokia neteisinga informacija ar mitais parengti teiginiai padarys nepataisomą žalą sveikatos priežiūros sistemoje.

- Tame šalies ligoninių sąraše pateikiama ir jų finansinė būklė. Aišku, ne visos jame išvardintos ligoninės dirba „į minusą”, tačiau paminėta Šilutės ligoninė. Kokia iš tikrųjų gydymo įstaigos padėtis ir kaip tvarkotės?

- Taip, mes turėjome finansinių sunkumų. Ministerija mus pavertė įkaitais, kai privalėjome padidinti darbo užmokestį daugiau nei mums buvo skirtas finansavimas. Tuo metu mes buvome įkritę į finansinę duobę vykdydami nepagrįstus nurodymus. Kai turi kelti atlyginimus daugiau, negu gauni lėšų už suteiktas paslaugas. Laimei, šią problemą išsprendėme ir galiu drąsiai teigti, kad šiais metais dirbame pelningai. Mes esame viešoji įstaiga ir tikrai nesame pelno siekianti organizacija, nes visas savo turimas lėšas investuojame į darbuotojų darbo užmokestį, į pacientams saugias sveikatos priežiūros paslaugas, įrangą.

- Viešumoje nuskambėjo ir kai kurių valdančiųjų nuomonė, jog rajoninių ligoninių pertvarka prasidės po savivaldybių tarybų rinkimų. Kaip jūs galvojate?

- Pacientai ir ligos nelaukia rinkimų. Jiems reikia gydytis čia ir dabar, todėl kokia kvailystė, kai kalbama apie rinkimus. Sveikatos sistemoje pokyčiai turi vykti nuolat ir nepaisant rinkimų ar žvaigždžių išsidėstymo. Keistis reikia, o Šilutės ligoninė tai ir daro.  

Aišku Ministerijos pozicija turi įtakos, tačiau mes, medikai, darome viską, kas reikalinga pacientams. Be abejo, būtų lengviau daryti tai, jei sveikatos apsaugos sistema nebūtų siejama su politinėmis peripetijomis.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!