Užpuolė naktį einantį iš „budynių“

Du užpuolikai išniro iš šoninio akligatvio. Jų galvas dengė gobtuvai. Pirmoji Pranui šovusi mintis – vasaros vidurys, šilta naktis, o vaikiai pridengtomis galvomis. Ar čia mada tokia, ar slėpynės, kad kartais neatpažintų? Laiko atsakymui į mechaniškai kilusį klausimą neliko, nes pasipylė smūgiai. Pirmą tiesų smūgį į veidą Pranas automatiškai atmušė kaire ranka, bet antrąjį, kurį į krūtinę smogė antrasis, liesesnis užpuolikas, praleido, kluptelėjo ant dešinės kojos kelio. Tuomet išgirdo šiurkščius balsus: „Kiek pinigų turi, klok! Nusiimk laikrodį, trauk mobiliaką, nerėk”. Užpuolikams atrodė, kad jie laimėjo. „Žąsine, judėk, užteks melstis”, - skubino atiduoti pinigus ir daiktus vienas iš plėšikų.

Kas padės vidurnakty, kas atsistos šalia vieno, kurį puola du? Tik pats, tik pats privalo laikytis. Užmiršti žilą plauką, kojos negalią, įsigytą žaidžiant futbolą, viską užmiršti, kas kelia gailestį sau pačiam ir gniuždo grumtynėse dvasią. Reikia atsistoti ir kautis arba sprukti, jei gali, jei dar greitas, jei tiki, jog nepasivys ir netvos į nugarą. Kaip dabar praverstų draugas! Bet gal tikri draugai vien dainose teišlikę? Na, nebūtinai draugas, drąsus praeivis. Štai drožia pro šalį vyras, veda mažametę mergaitę, gal septynerių. Tempia dukrelę už rankos paskubomis į kitą gatvės pusę. Nesustoja, nesiruošia padėti, nesiruošia skambinti policijai. O gal paskambins toliau paėjęs? Abejonės, abejonės… Vyras ir mergaitė dingo naktyje. Ar bežiūrėsi iš paskos, kai virš galvos suspausti užpuolikų kumščiai. Pranas net nepajunta, kaip pašoka ir trenkia smūgį kumščiu liesesniam tipui į pilvą. Regis, pataikė aukščiau, į „saulės rezginį”, nes vaikinas sulinko perpus. Minutei užpuolikai sutriko. Dar labiau juos išgąsdino vieno tamsoje skendinčio  namo atsidaręs  antrojo aukšto langas, pasigirdę žmonių balsai bei subildėję žingsniai. Vaikinai, dengę galvas gobtuvais, smuko akligatvin. Pranas lengviau atsipūtė, išsisuko nuo netikėtos bėdos. Tą pačią naktį išskubėjo savo automobiliu į uostamiestį, pareiškimo policijai neparašė. Galvojo parvažiavęs parašyti, bet išsimiegojęs numojo į viską ranka. Juk liko nesužalotas, neapiplėštas, bet pamokytas, kad naktį ir provincijoje pėsčiajam verta būti atsargiam.