Didinamas slaugos paslaugų prieinamumas

Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios kanclerio funkcijas, Odetos Vitkūnienės teigimu, ši naujovė ypač svarbi pacientams, kuriems jau suteiktos visos aktyviojo gydymo paslaugos, tačiau reikalingas palaikomasis gydymas ir slaugos paslaugos.

„Žinoma, tai svarbu ir tiems pacientams, kuriems nebegali padėti aktyvusis gydymas, pavyzdžiui, kai būtinos skausmo malšinimo ir kitos paliatyviosios pagalbos paslaugos. Šie pokyčiai reikalingi, nes senstant visuomenei, didėja palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis. Permainos būtinos, nes dabartinė tvarka nebeatitinka realaus šių paslaugų poreikio“, - sako O. Vitkūnienė.

Be to, svarbu suprasti ir tai, kad šių paslaugų trūkumas didina išlaidas aktyviojo gydymo paslaugoms, nes pacientai, kuriems būtinos paliatyvios pagalbos paslaugos jų negauna ir yra paliekami aktyviojo gydymo skyriuose.

Taigi įsigaliojus siūlomoms naujovėms, lovų skaičius pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į savivaldybių gyventojų amžiaus struktūrą ir koncentraciją, tad išankstiniais skaičiavimais, palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius padidės daugiau nei 3 tūkst. lovų. Paliatyviosios pagalbos lovų skaičiui savivaldybėse nauja norma numato 12 lovų 100 tūkst. gyventojų vietoje anksčiau taikytų 9 lovų, tad jų skaičius padidės nuo 279 iki 336.

Esant skirtingam gyventojų skaičiui bei nevienodam gyventojų pasiskirstymui savivaldybėse pagal amžiaus grupes, galiojęs normatyvas neleido steigti palaikomojo gydymo ir slaugos lovų ten, kur yra didelė vyresnio amžiaus žmonių koncentracija. Tuo pačiu sudarė palaikomojo gydymo lovų skaičiaus perteklių savivaldybėse, kur mažiau gyventojų ir jų vidutinis amžius jaunesnis.

Plėtojant šias gydymo paslaugas finansavimas yra numatytas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Planuojama, jog palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtrai reikės skirti 32,2 mln. eurų per 2019–2021 metus.