Nerimastingas pasaulio mokslininkų signalas apie klimato pokyčių grėsmę aktualus ir Lietuvai

Ši pasaulio mokslininkų parengta ataskaita akivaizdžiai įrodo, kad būtini didžiuliai, greiti ir toliaregiški pokyčiai, jeigu žmonija nori spėti išvengti milžiniškų karščio bangų, sausrų, potvynių. Joje paskelbta, ką reikia daryti, kad klimatas šiame amžiuje sušiltų ne 2 °C, bet 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu.

Sustabdyti klimato kaitą ties 2 °C riba ir pagal galimybes siekti 1,5 °C,palyginti su ikipramoniniu lygiu, buvo nuspręsta Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metu. Tikėtina, kad 1,5 °C riba bus pasiekta jau 2030-2052 m. laikotarpiu, jeigu visuotinis atšilimas vyks dabartine sparta. Kad nebūtų viršyta 1,5 °C riba, jau iki 2030-ųjų būtina sumažinti anglies dvideginio išmetimus 45 proc., palyginti su 2010 m., o 2050-aisiais pasiekti vadinamąsias nulines emisijas – kiek į atmosferos orą išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiek jų ir pašalinama.

Visuotiniam atšilimui sustabdyti ties 1,5 °C riba reikia skubiai ir iš esmės mažinti šiltnamio dujų išmetimus visuose sektoriuose. Būtini ir žmonių elgsenos pokyčiai. Net jeigu visuotinis temperatūros kilimas sustos ties 1,5 °C riba, klimato kaitos poveikis daliai gamtinių sistemų bus ilgalaikis, negrįžtamas ir gresiantis rūšių, pavyzdžiui, koralinių rifų, praradimu.

Ši nauja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita su apibendrintais moksliniais tyrimais – svarus indėlis rengiantis JT Bendrosios klimato kaitos 24-ajai konferencijai, kuri vyks Katovicuose (Lenkija) gruodžio mėnesį, kai bus vertinamos valstybių kovos su klimato kaita pastangos.