Mokytojo diena Pagėgių gimnazijoje pasitinkama optimistiškai

Štai ir vėl, įsibėgėjus mokslo metams, atėjo pedagogams svarbi šventė – Mokytojų diena. UNESCO iniciatyva spalio 5-oji paskelbta Mokytojų diena tam, kad būtų įvertintas svarbus pedagogo darbas, atkreiptas dėmesys į specifinę, kartais  nuvertinamą profesiją. Tačiau Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas kupinas optimizmo ir tvirtina, kad šventę su visu kolektyvu pasitinka geromis nuotaikomis. „Turiu pasakyti, kad mūsų kolektyvas yra labai puikus ir supratingas, susigyvenęs. Net etatinis darbo apmokėjimas neišblaškė ir per daug neramumo neįnešė. Man patinka aiškumas ir konkretumas, tad su visais kolektyvo nariais kalbėjomės ir išsiaiškinome, kad pinigų nebus daugiau, tik jie bus mokami kitaip. Juk iš esmės  pasikeitė tik skaičiavimo tvarka. Tad dabar visi toliau dirbame“, – įvardijo direktorius. Jau kone 20 metų šiai gimnazijai vadovaujantis pedagogas juokavo, kad tiek ilgai dirbdamas šiame poste nelaukia nei sveikinimų, nei užuojautos. Kaip pats sako, jei jau dirbi darbą, tai dirbk, o pavargęs eik ilsėtis.

„Labai gerai pamenu, kai pradėjau vadovauti šiai gimnazijai, čia mokėsi 912 mokinių. Dabar beturime gražų skaičių – 300. Mažėja mokinių, bet mūsų Savivaldybėje esame didžiausi. Tai turi ir savų pliusų – dalyvaujame įvairiuose projektuose ir galime atsinaujinti gavę papildomą finansavimą. Šiuo metu kaip tik vykdomas projektas, kurio partnerė yra Pagėgių savivaldybė, atviroms erdvėms mokykloje sukurti. Galite pamatyti klasėse sudėtas plastikines duris su langu. Taigi kiekvienas, eidamas koridoriumi, gali stebėti, kas vyksta klasėse“, – vardijo V. Navickas.

Anot gimnazijos vadovo, kol kas tai nesukėlė nepatogumų. Tik vaikai prasitarė, jog nebebus galima juokauti pasibeldžiant į kabineto duris ir pabėgant. O pedagogai tikisi ir didesnės drausmės klasėse. „Žinote, dirbti su paaugliais sudėtinga. Gali būti puikus matematikas, bet tai nereiškia, kad būsi geras mokytojas. Pedagogas turi valdyti pilną klasę paauglių, kurių auditoriją sunku nustebinti. Jei jie mokytojo klausosi – jau neblogai. Jei išgirsta, kas sakoma – tiesiog puiku. O jei dar ir ką nors įsiminė, tai mokytojui reikia paminklo“, – linksmai darbo ypatumais dalinosi Vaclovas Navickas.

Pokalbio metu pasigirsta skambutis – nebe tas čaižus garsas, o smagi melodija, kai iš kabineto gali išeiti kone šokio žingsneliu. Direktorius net atviravo besidžiaugiantis, kai mokiniai judrūs ir nesėdi vienoje vietoje. Čia pat įvardijo, kad mobiliųjų telefonų mokykloje nedraudžia, tačiau per pamokas visiems galioja tos pačios taisyklės – jais neturi naudotis nei mokinys, nei mokytojas. Taip esą nekilsiąs konfliktas. „Mes turime spėti su technologijomis, niekur nuo jų nedingsime. Aš pats susitaikiau su mintimi, kad neretai mokiniai už mane geriau moka valdyti išmanųjį telefoną. O viena vyresnio amžiaus pedagogė net yra pasakiusi labai teisingą mintį – protingi mokytojai mobiliuosius telefonus dar ir pajungia mokymosi procesui“, – požiūrį dėstė direktorius. Optimizmo nestokojantis pedagogas atvirauja, jog prie jaunimo reikia prisitaikyti ir kol kas tai padaryti pavyksta. Kaip pagrindinį svarbų darbo akcentą paminėjo autoriteto turėjimą – trinktelėjus kumščiu į stalą labiau gerbiamas nebūsi. Gimnazijos direktorius tikino su mažaisiais bendrą kalbą randantis atviru ir paprastu bendravimu.

Smagu dairytis po išpuoselėtą mokyklos aplinką, kurios suremontuotose patalpose dar laksto būrys moksleivių. Tegu tas būrys ir mažesnis nei prieš 20 metų, tačiau toks pat klegantis ir kupinas smalsumo. O kūrybingi, savo išmintimi jaunąją kartą ugdantys pedagogai tai daro nenuilstamai kiekvieną dieną. Lieka tik palinkėti, kad šios profesijos atstovams niekada nepristigtų pagarbos ir įsiklausymo.