Šilutės ligoninėje – jaunų gydytojų desantas

Jauna vedėja – privalumas

Dar pernai viename ligoninės pastatų - Akušerijos - ginekologijos korpuse - duris atvėrė naujai suremontuotas Vidaus ligų skyrius. Prie pastarojo prijungtas ir Nervų ligų skyrius. Vos prieš kelis mėnesius už jo vairo stojo jauna gydytoja neurologė Viktorija Krajeva. Medikė, neurologo specialybę įgijusi Vilniaus universitete, į pamario kraštą atvyko iš sostinės.

„Kai Vilniuje baigiau studijas, apvažiavau keletą rajoninių ligoninių ir kalbėjausi su vyr. gydytojais. Geriausią įspūdį paliko Šilutė, nes čia priimtiniausios darbo sąlygos. Lankstesnis darbo grafikas, kas man, auginančiai vaiką, itin aktualu. Skyriuje padarytas remontas. Turime pakankamai vidaus ligų gydytojų – terapeutų, dirba trys neurologai, slaugytojų irgi netrūksta“, - aprodydama skyrių, pasakojo vedėja.

Pavaduotojas medicinai Tomas Grenoveckas giria jauną Vidaus ligų skyriaus vedėją, kad sujungus abu skyrius, jai sekasi itin gerai organizuoti darbą. Skyriuje – keturiasdešimt devynios lovos, iš kurių devyniolika – skirtos neurologinio profilio ligoniams.

„Pacientai atvažiuoja ne tik iš Šilutės, bet ir iš Klaipėdos, ypač jei kitose įstaigose sunku užsiregistruoti konsultacijoms pas neurologą. Be įprastinių nusiskundimų pasitaiko įvairių, retų patologijų, kuomet pacientą tenka siųsti į Klaipėdą trečio lygio neurologų konsultacijoms“, - pasakojo vedėja.

Dar vienas privalumas - skyriaus fojė stovi televizorius. Beje, tai  paciento dovana už gydytojo rūpestį bei išgelbėtą gyvybę. Kaip pasakoja čia dirbantieji, nepaprastai malonu stebėti, kaip vakarais tarpusavyje bendrauja prie televizoriaus susėdę pacientai, kai anksčiau jie tūnodavo palatose.

Skyriuje sutikta ir daugiau jaunų veidų. „Kaip atradau šią įstaigą? Norėjau važiuoti į man gerai nepažįstamą regioną ir pasirinkau Šilutę, nors rezidentūros metais esu dirbusi ne vienoje rajoninėje ligoninėje“, - sako dar tik pradėjusi dirbti vidaus ligų gydytoja Dovilė Kazlauskienė, studijavusi Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Iš šio krašto kilusi Karolina Dambrauskaitė ligoninėje atlieka internatūrą. „Patiko, kad įstaigoje nėra daug studentų, tad vienas gydytojas vienam studentui - didelis privalumas“, - sakė mergina.

Ar pacientai vertina jaunus medikus?

„Jaunų gydytojų turime nemažai ir pastebime, kad pacientai juos vertina. Kitą mėnesį pradės dirbti naujas chirurgas, taip pat į Priėmimo skyriaus kolektyvą po kelių mėnesių įsilies jauna gydytoja. Kai stebiu skaičius, kiek pacientų užsiregistruoja pas vieną, kitą gydytoją, jaunieji konkurencinės kovos nepralaimi. Jaunimas kaip tik pasižymi didžiuliu entuziazmu. Būna, ateina ligonis ir teiraujasi, ar galite priimti papildomai, ir būna priimtas. Administracija įvertina darbuotojus, kurie nebijo darbo“, - reziumuoja pavaduotojas medicinai Tomas Grenoveckas. 

Perkels operacinių bloką

Rudenį Šilutės ligoninės chirurgai ir traumatologai pacientus pasitinka atsinaujinusiame skyriuje.

Iki šiol veikę atskiri Chirurgijos ir Traumatologijos skyriai sujungti į vieną. Kaip mums paaiškino pavaduotojas medicinai T. Grenoveckas, dideli pokyčiai daromi pacientų patogumo vardan.

„Didžiausias darbas, kurio ėmiausi nepagalvodamas, koks jis iš tikrųjų sudėtingas - tai chirurgijos ir traumatologijos skyrių sujungimas. Viską pagrindėme ekonomiškai, atsižvelgiant į personalo poreikius, į pacientams teikiamų paslaugų kokybę. Operacinių bloką iškeldami į kitą pastato vietą, turėtume erdvesnes palatas, būtų patogiau dirbti tiek anesteziologams, chirurgams, traumatologams, tiek slaugytojoms pacientus liftu pristatyti tiesiai į operacinių bloką. Iššūkiai tokie, kad darbuotojai norėjo dirbti kaip įpratę, nors skaičiai, faktai ir statistika byloja apie reikiamus pokyčius, kuriuos ganėtinai sunku įvesti. Mūsų tikslas – kad įstaiga dirbtų optimaliai, efektyviai atsižvelgiant į įstaigos pajamas ir išlaidas“, - apie pokyčius kalbėjo T. Grenoveckas. Medikas pasakoja, kad būdamas klaipėdietis, rezidentūros metu važiavo dirbti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o Šilutėje tik budėdavo.

„2015 metais baigiau rezidentūrą ir apsisprendžiau važiuoti dirbti ne į Klaipėdą, o į Šilutę. Pradėjome plėsti operacijų spektrą. Atlikau ne vieną naują operaciją, kurių anksčiau Šilutėje nebuvo - tai yra laparoskopines kirkšnies išvaržos, apendicito ir trūkusio skrandžio operacijos. Kas labiausiai nustebino: Jei budi vyresnis kolega ir paguldomas ligonis, kuriam galima laparoskopiškai užsiūti opą, jis skambina man ir klausia: „Tomai, ar nenori padirbėti laparoskopiškai?“ – darniu kolektyvo darbu džiaugiasi 33-ejų chirurgas.

Po medicinos studijų Tomas papildomai baigė sveikatos priežiūros vadybos magistrantūros studijas Klaipėdos universitete. Įgytas diplomas pasitarnavo tolesnei karjerai, nes vadybines žinias jis dabar sėkmingai taiko praktikoje kaip vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai.

Jaunimas nebijo darbo

Šilutės ligoninėje sutikome ir jaunus ortopedus – traumatologus.

„Studijas baigiau Kaune, dvejus metus dirbau Pasvalyje. Su šeima pasitarėme, kad atėjo laikas keisti gyvenamąją aplinką. Nusprendėme kraustytis į pajūrį, kur gražesnė gamta, taip pat daugiau kolegų, su kuriais galima aptarti klinikinius atvejus, daugiau jėgos, intelektualinių išteklių, - atviravo gydytojas ortopedas-traumatologas Gintaras Drūlia. - Kadangi sveikatos sistemoje vyksta pertvarkos, norėjau dirbti didesnėje ir modernioje ligoninėje kaip Šilutės. Turbūt mažesniuose Lietuvos rajonuose vyrauja panašios nuotaikos: nežinia, dirbi ir kiekvieną dieną lauki, ar rytoj reikės ateiti į darbą ar jau nebe“. 

Iš Garliavos kilęs medikas džiaugiasi, kad šioje modernioje pajūrio ligoninėje jam sudarytos galimybės tobulėti. Pasak jo, rajonas nemažas, tad darbo netrūksta, pagal įstaigos pajėgumus atliekama nemažai operacijų, tarp jų – ir ortopedinės bei rekonstrukcinės. Kaulų lūžimai gydomi operaciniu būdu. Lūžiams stabilizuoti naudojamos šiuolaikinės medicinos priemonės.

„Mūsų vyr. gydytojas – traumatologas, tad mus supranta, aprūpina reikiamomis priemonėmis, nes traumatologija ortopedija – brangi specialybė. Naudojame šiuolaikines medicinos technologijas (plokšteles, sraigtus), kurie kainuoja išties daug. Juokinga, kai ligonių kasos perveda už operaciją vienokią sumą, o panaudota plokštelė kainuoja brangiau nei operacija ir įstaiga „eina į minusą“. Tikėkimės, kad jie pakeis požiūrį ir lėšas pradės skaičiuoti proporcingai“, - kolegai antrina gydytojas ortopedas traumatologas Alius Pauža. Medikas rezidentūrą baigė irgi Kauno klinikose ir svarstė, kur tęsti karjerą – Utenoje ar Šilutėje?

„Buvo sutarta diena, kada susitiksime su vyr. gydytoju. Atvažiavome į Šilutę, apžiūrėjome skyrius, vyr. gydytojas papasakojo, kokios yra galimybės, nes man, kaip ir mano kolegoms, svarbiausia – operuoti. Rezidentūros metais skyrėme daug papildomo laiko mokymuisi, po darbo ėjome asistuoti, kad pradėję dirbti, galėtume operuoti. Dar buvau sulaukęs pasiūlymo iš kitos ligoninės, bet jie neturėjo operacinės – iš jų viskas buvo atimta. Juokinga, kai klausiama, kodėl nepritraukiate jaunų specialistų. Kaip jų gali priraukti į ligoninę, kurioje negali operuoti“, - stebėjosi gydytojas A. Pauža džiaugdamasis, kad Šilutėje jam sudarytos galimybės tobulėti ir save realizuoti.

Šilutės medikams nesvetimos ir Lietuvos medikų sąjūdžio idėjos

„Džiugu, kad į ligoninę atvyksta daug jaunų gydytojų, kurie nori likti Lietuvoje ir dirbti. Dabar niekas nebenori vykti į mažesnes ligonines. „ Ateisiu, o gal po metų įstaigą uždarys? Ta nežinomybė gąsdina ir galvoji, kurti šeimą ar ne? Jei nori susilaukti vaikų, turi dirbti keliais etatais, kad sugebėtum išlaikyti šeimą. Bet po truputį vyksta pokyčiai. Šie metai laba teigiamai nuteikė, atsirado viltis“, – sakė A. Pauža prasitardamas, kad jo žmona pasisako už tai, kad šeima liktų Lietuvoje.

 „Tvirtai žinojau, kad čia atliksiu praktiką. Esu šilutiškis - čia gimęs, augęs, krėtęs išdaigas. Prisimenu, kaip vienuoliktoje klasėje mokytojai pravedė mums ekskursiją ligoninėje. Nesvarbu, po pusės ar penkerių metų visada smagu sugrįžti į Šilutę, - sakė internas Deividas Zaranka. - Svarbiausia, kad kalbame apie esamas problemas, nes tipiškas Lietuvio bruožas – tylėti ir kentėti. Bent gerai, kad pagaliau visi pradėjo diskutuoti medikams opiais klausimais“.

Į keletą klausimų atsakė ir VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus.

- Kaip jums pavyksta pritraukti tokio žavaus jaunimo?

- Atsakymas toks pats kaip ir prieš dvidešimt penkerius metus, kai mus – dvi mūsų kurso šeimas – pakvietė tuometinis įstaigos vadovas. Tai, visų pirma, stipri ir viskuo aprūpinta ligoninė, kur gali dirbti bei jaustis saugus. Be abejo, Šilutė yra gražus kraštas, pamarys, šalia – jūra, Klaipėda. Manau, tai irgi pritraukia naujus žmones. Visa tai vainikuoja dėmesys darbuotojams. Stengiamės išklausyti, suprasti jų rūpesčius ir juos spręsti. Tai nereiškia, kad vykdome visus, kartais gal ir ne visai pagrįstus pageidavimus, bet pas mus dirbantis medikas yra gerbiamas, išklausoma jo nuomonė ir stengiamasi į tai atsižvelgti. Mano išvardinti trys veiksniai ir lemia, kad iš tiesų neturime problemos dėl specialistų. Niekada neturėjome. Kartais gydytojas ir suserga, ir išvažiuoja kitur, tačiau vieta tuščia nebūna. Kartais pajuokauju, galime dar keletui ligoninių pasiūlyti specialistų, bet tikrai to nedarysime, nes juos gerbiame ir branginame. 

- Papasakokite apie smagius ligoninės darbuotojų sąskrydžius, kuomet simboliškai jų metu netgi įšventinami jauni medikai?

- Jauniems žmonėms reikia ne tik darbinės, bet ir „užklasinės“ veiklos. Iš tiesų sąskrydžio gimimas jau nebe mano, o mūsų jaunų darbuotojų iniciatyva. Aš tik palaikau, dalyvauju ir džiaugiuosi tuo, kad jie kartu buriasi, rengia programas, o man tik belieka ateiti į šventę ir pabūti jos dalimi. Ši idėja iš tiesų vainikavo prieš penkerius šešerius metus iškeltus tikslus: jei ligoninė nori būti stipri ateityje, turi investuoti į jaunus žmones. Mes tai ir darome!

Įšventinant į darbuotojų gretas, jauni medikai gauna patarėjus, mentorius, kurie skiriami iš vyresniųjų kolegų. Svarbu, kad jis gali ateiti pas vyresnį kolegą, nebūtinai tos pačios specialybės, pasitarti kartais netgi įvairiais buitiniais klausimais. Mūsų ligoninės dar viena stiprybė – pagarba vienas kitam.

- Švenčiate ir profesinį jubiliejų. Ar per tuos metus stipriai pasikeitė įstaiga?

- Šiandien dvidešimt penkeri metai, kaip dirbu ligoninėje. Iš tikrųjų esu dėkingas įstaigos personalui ir rajono gyventojams, kurie pasitiki manimi ir mano vadovaujama įstaiga.

Ligoninė pasikeitė stipriai ir, jei dabar atsuktume laiką atgal, turbūt nei aš, nei daugelis mano kolegų nebežinotume, kaip dirbti taip, kaip dirbome senais laikais, kuomet ir krūviai buvo ženkliai didesni, ir gydymui priemonių neturėjome tiek daug. Medicina pasikeitė ir reikėtų dėl to džiaugtis. Gal tik vienas dalykas nepasikeitė į gerą – tai pagarba medikui. Manau, dėl to mūsų sveikatos sistema ir sunkiai serga, nes nėra pagarbos medikui. Bet noriu išlikti optimistas, kad ateityje viskas pasikeis į gera.

- Kaip jaučiasi vyr. gydytojas didžiulių reformų akivaizdoje?

- Vyr. gydytoju dirbu jau dvylika metų. Iš tiesų pripratau prie įvairių likimo ir išorinių smūgių, tad tikrai nesistebiu. Sutinku, kad naujai pradėjusiems dirbti įstaigų vadovams – pakankamai didelis iššūkis, jiems reikia susiorientuoti situacijoje. Kadangi esu Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas, tenka patarti, padėti ne tik Šilutėje dirbantiems medikams ir padalinių vadovams, bet ir visoje Lietuvoje. Jei ateitų naujas žmogus ir iš karto susidurtų su tokiomis problemomis, aišku, jam dirbti būtų sudėtinga. Ypač, jei yra atėję iš kitų, ne medicinos, o verslo sričių, kas dabar dažnai pasitaiko.

- Kokią matote regioninių ligoninių ateitį?

- Ligoninės išlikimas priklauso nuo to, kiek ji gebės greitai prisitaikyti prie regiono gyventojų poreikių, kiek sugebės išlikti konkurencinga su kitomis gydymo įstaigomis. Mano tikslas – ne konkuruoti, o bendradarbiauti pacientų labui. Iš tiesų, tiek Klaipėdos ligoninių, tiek mūsų patirtis ir kompetencijos leidžia, kad ir Klaipėdos, ir Šilutės gyventojams būtų užtikrinama gera pagalba. Jei toks mąstymas bus, regionų ateitis – gera ir graži. Jei mąstymas suksis apie tai, kaip įstaigas uždaryti, sutaupyti ir gauti momentinę naudą, perspektyvos liūdnos. Vėlgi, medicinoje kaip ir versle, reikia daug ką matuoti ekonominiu veiksniu, bet tai nėra lemiamas ir pagrindinis dalykas.

Mūsų pareiga bei tikslai šiais metais – kad ligoninė taptų pelninga, ką mes ir padarėme. Antra, kad joje dirbantys žmonės uždirbtų orius atlyginus. Ir trečias, svarbiausias žingsnis, kad pacientai jaustųsi saugūs, laukiami ir jiems būtų suteikta aukščiausios kvalifikacijos asmens sveikatos priežiūros pagalba.