Keičiama atliekų surinkimo apskaita ir rinkliavos mokesčiai

Pasirašyta sutartis su vežėju

Spalio 1 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis pasirašė sutartį su atliekų vežėju. Juo tapo UAB „Ecoservice Klaipėda“, iš trijų konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūliusi mažiausią kainą. Vienas iš ypatingesnių reikalavimų vežėjui - turėti automobilius su svėrimo ir konteinerių identifikavimo įranga. Mat numatyta, kad nuo kitų metų pradžios vežėjas privalės ne tik sverti surenkamas komunalines atliekas, bet ir identifikuoti konteinerius. Už tokią atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugą Savivaldybė vežėjui sumokės 3 042 205,64 eurus per šešerius metus. „Jeigu sistema teisingai veiks, - sako Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis, - mes pamatysime, kiek šiukšlių išvežama iš daugiabučių namų, kiek iš įmonių ir kiek iš individualių namų“. Trisdešimties lapų sutartyje numatyti itin aukšti reikalavimai vežėjui. Be minėtų automobilių su svėrimo ir konteinerių identifikavimo įranga automobiliuose turės būti ir GPRS įranga, kurios pagalba bus kontroliuojami šiukšliavežių judėjimo maršrutai. Taip pat numatyta vežėjo atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai itin griežta sankcijų sistema. Pavyzdžiui, už konteinerių identifikavimo sistemos neveikimą dėl tiekėjo klaidos – 120 eurų bauda už kiekvieną atvejį ir nemokėjimas už ištuštintus konteinerius jų nenaudojimo laikotarpiu, arba už  mišrių ir didelių gabaritų komunalinių atliekų maišymą su kitos savivaldybės komunalinėmis atliekomis - bauda sieks net 870 eurų už kiekvieną nustatytą atvejį. Sutartyje maksimaliai siekiama užkirsti kelią bet kokiems galimiems vežėjo piktnaudžiavimams. Šiuo metu vežėjui duotas trijų mėnesių pasiruošimo laikotarpis. Jo metu paslaugos teikėjas turi pasiruošti įgyvendinti sutartyje numatytus reikalavimus. Savo ruožtu Savivaldybėje ruošiamas dokumentų paketas, kuriuo bus pakeisti dabar galiojantys aktai, taip pat turės būti patvirtinta nauja kainodaros metodika. 

Aktyviai rūšiuojant atliekas, mažėja mišriųjų atliekų kiekis

Nuo 2015 metų Šilutės rajone individualių namų gyventojams buvo pateikti individualaus naudojimo konteineriai, skirti pakuočių atliekų ir kartu su jomis surenkamų tinkamų perdirbti antrinių žaliavų rūšiuojamam surinkimui. Aprūpinus rūšiavimo priemonėmis, pastebėtas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo rodiklių pokytis - sumažėjo atliekų srautas į sąvartyną, aplinkos tarša. Pagal surinktų atliekų kiekius  2015 m. surinkta 585 t. rūšiuotų atliekų, o 2017 m. - jau 894 t.. Jų kiekis padidėjo 309 t.. Komunalinių atliekų  2015 metais surinkta 11 730 t., o per 2017 metus 11 123 t.. Taigi per du metus komunalinių  atliekų, išvežamų į sąvartyną sumažėjo net 600 t.. Vienos tonos surinkimo ir pristatymo savikaina yra 64,30 eur. ( pagal 2014-10-30 Šilutės rajono savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. T1-2296). Taigi, per du metus buvo sutaupyta virš 38 tūkst. eurų. Čia yra matomas potencialas rinkliavos mokesčio mažinimui gyventojams. Tačiau kol nėra tikslios, paimamų iš gyventojų bendrųjų atliekų apskaitos - tai padaryti praktiškai neįmanoma. Šiuo metu apskaitoma tik pagal pristatytų į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC) kiekius ir pagal tai atsiskaitoma su surinkimo ir išvežimo paslaugos teikėju. Tam, kad taptų įmanomas rinkliavos už šiukšles mažėjimas, šiuo metu rajone yra kuriama atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistema, apimanti ne tik gyventojus bet ir juridinius asmenis.

Vykdomas rakinamų konteinerių aikštelių prie daugiabučių namų projektas

Šalia daugiabučių namų atsirado ir naujos atliekų surinkimo aikštelės. Statomi nauji pusiau požeminiai atliekų konteineriai. Aplink aptveriama teritorija. Ateityje planuojama, kad patekimas į atliekų aikšteles bus įmanomas tik su elektroniniais įėjimo raktais. Kiekvienam daugiabučiui bus priskirta aikštelė ir atliekas gyventojai galės išmesti tik į priskirtus konteinerius. Taip yra įgyvendinamas Savivaldybės projektas  „Rakinamų buitinių ir rūšiavimo konteinerių aikštelių įrengimas ir jų priskyrimas daugiabučių namų grupei“. Jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų ir yra rajono Šilutės rajono strateginio plėtros plano 2015-2024 metams 3.1.5 uždavinio veiksmas: „Atliekų surinkimo tobulinimas, įrengiant atliekų surinkimo ir organinės kilmės atliekų kompostavimo aikšteles bei jų rūšiavimą.“ Taigi, šio projekto siekis – skatinti rajono gyventojus aktyviau rūšiuoti atliekas. „Atliekų tvarkymo sistema turi būti tokia, kad skatintų rūšiavimą ir kad atliekas rūšiuojantis asmuo, išrūšiavęs atliekas, už likusias buitines atliekas mokėtų mažiau“, – sakoma dokumente. Šios sistemos kūrėjai yra įsitikinę, kad rinkliavos mokestis turi priklausyti nuo faktinio atliekų kiekio. O pagal esamą atliekų tvarkymo sistemą neįmanoma įvesti daugiabučių namų gyventojams mokesčio už faktinį atliekų kiekį. Gyventojas turi būti motyvuotas aktyviai rūšiuoti atliekas. Motyvacija ir bus siekiama surenkamų mišrių atliekų kiekio apskaita. Tad labiau atliekas rūšiuojantys gyventojai gali tikėtis rinkliavos mokesčio mažėjimo ateityje. Jei individualiuose namuose apskaita yra nesudėtinga, tai daugiabučiuose namuose turi veikti ne tik apskaita, bet ir kontrolė. Taip tikimasi įgyvendinti kilnojamų vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu. Toks metodas jau naudojamas prie garažų konteinerių, taip pat numatoma ateityje įrengti ir prie daugiabučių namų aikštelių.

Keisis rinkliavos mokestis už atliekų išvežimą

Vietinė rinkliava atliekų turėtojui nustatoma už vienerius kalendorinius metus atsižvelgiant į vienos tonos komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas. Rinkliava apskaičiuojama remiantis nekilnojamo turto plotu ir paskirtimi. Šilutės rajone taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Viena ir kita rinkliavos dedamosios yra taikomos tokios, kad padengtų pastoviąsias ir kintamąsias išlaidas. Šiuo metu gyventojams nustatyta 0,29 cnt. dydžio pastoviosios dalies rinkliava ir 0,07 cnt kintamosios dalies dydžio rinkliava. Ji patvirtinta  2014 m. spalio 30 d. rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T1-2296 nustatant komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo tarifų dydžius. Šiame tarife taip pat įskaičiuota ir nepadengtų rinkliavos sąnaudų dalis už 2010-2012 m., sudaranti 7,78 eur. už vieną toną. Apie šią tarifo dalį jau buvo rašyta  liepos 7 d. numerio straipsnyje „Šiukšlių lengvatos kompensuojamos gyventojų sąskaita“. Po publikacijos buvo paprašyta Tarybos narių išsakyti savo nuomonę. Į elektroninį laišką atsakė  tik keturi Tarybos nariai. Toks „aktyvumas‘ parodė  valdžios rūpesčio procentą rinkėjų problemoms spręsti. „Administracijos duomenimis, 6,43 eurai (be PVM), kurie įskaičiuoti į 1 tonos kainą, yra ne lengvatoms padengti, o 2010 - 2012 m. nepadengtoms rinkliavos sąnaudoms, nes buvo per mažas tarifas. Tuo metu, padidėjus vartų mokesčiui, vartotojams nebuvo padidinta rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl susidarė skolos“,  - teigė savo atsakyme Tarybos narys T. Budrikis. Tačiau redakcija disponuoja Savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 10d. oficialiu raštu, kuriame teigiama: „ Skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidarė dėl lengvatų suteikimo atskirų grupių gyventojams“. Taigi, vienaip ar kitaip galiojanti mokėjimo tvarka keisis nuo ateinančių metų. Kaip keisis rinkliavos mokestis ir ar mažės tarifas nuo sausio 1 dienos, atsakingi viešųjų paslaugų skyriaus darbuotojai pasakyti negali. „Vyksta skaičiavimai, ruošiami dokumentai“, – teigė skyriaus vedėjas R. Rimkus. Jis tikisi, kad po dviejų savaičių jau bus pateikti svarstymui.

Neaiškumai dėl sodų bendrijų ir gamtos taršos

Pagal naujai kuriamą atliekų surinkimo ir išvežimo sistemą, siekiama nustatyti vienodą rinkliavos mokestį visiems gyventojams. Mat pastaruoju metu individualių namų savininkai skundžiasi, jog moka daugiau nei daugiabučių namų gyventojai. Pagal šią sistemą konteineriai, esantys šalia daugiabučių namų, nebus laisvai prieinami. Todėl nesąžiningi individualių namų gyventojai jau negalės išmesti savo šiukšlių prie daugiabučių, kas dabar yra neretai daroma. Kai bus identifikuoti visi konteineriai, atsiras paskata mažinti bendrųjų atliekų kiekį ne tik rūšiuojant, bet ir išmetant į svetimą konteinerį. Tačiau, jei patekimas bus apribotas, kyla klausimas - ar tokie nesąžiningi asmenys nepradės teršti gamtos? Juk jei išmesti į konteinerį nebus galima, visuomet atsiras išmetančių šiukšles pamiškėse. Tarybos narys T. Budrikis šios problemos sprendimą mato kontrolės ir griežtos atsakomybės sprendime. Kaip pavyzdį pateikė itin dideles baudas brakonieriams už žalą gamtai. Jo nuomone, už gamtos teršimą, išmetant šiukšles neleistinose vietose, taip pat turėtų būti skiriamos nemenkos baudos.

Neaiškumų naujojoje sistemoje yra ir su sodininkais. Kaip bus kontroliuojamas išmetamų atliekų kiekis ir rūšiavimas sodų bendrijose, niekas negalėjo pasakyti. Reikia pripažinti, kad yra skirtumas tarp sodininkų ir gyventojų kurie nuolat gyvena sodų bendrijose. Juk negalima dvigubai apmokestinti sodininko, laikinai atvykstančio laisvalaikiu. Negalima ir neapmokestinti nuolat gyvenančiųjų. Taigi, kol kas sodų savininkams galioja kintamosios dalies tarifas, toks pat kaip ir garažų savininkams. Kaip galėtų jiems keistis rinkliavos mokestis, niekas negali atsakyti.