Ramučiuose skirtas dėmesys augintiniams

Gyvūnai mus traukia ne tik dėl mielos išvaizdos, bet ir dėl savo elgesio. Prie jų prisirišame kaip prie kūdikio, kuris yra bejėgis ir priklausomas nuo mūsų, kuriam reikia globos ir rūpesčio. Gyvūnų dėka mes jaučiamės reikalingi.

Tik XX amžiuje katės ir šunys tapo tikrais naminiais gyvūnais: šeimininkai juos įsileido į savo miegamuosius, vaikų kambarius. O svarbiausia – paėmė ant rankų, kitaip tariant, atsirado kontaktas, kuris galutinai suartino žmogų ir gyvūną. Žmonės ėmė priskirti jiems savo vertybes, motyvus, elgesio ypatybes ir gebėjimus. Pavyzdžiui, spontaniškai įvardijami šunų bruožai yra ištikimybė, prieraišumas, sumanumas, budrumas, pagarba ir dėkingumas, išmintis, atsakingumas, kilnumas. Mūsų augintiniai – puikūs tarpininkai. Jie palaiko emocinę pusiausvyrą namuose, sumažina įtampą tarp šeimos narių.

Susitikimo metu renginio dalyviai pasakojo įdomiausias istorijas apie savo augintinius, rodė nuotraukas. Daugiausiai augintinių turi Skaistė, net tris. Vieną iš jų, Mažylį, ji atsivedė į susitikimą. Jam kompaniją palaikė spanielių veislės Blekė. Kita popietės dalyvė Gabrielė pasakojo, kad pas Gardame gyvenančią močiutę turi katiną ir šunį. Lineta pasidalijo istorija apie savo katytę Pilkutę, kurią neseniai paėmė iš prieglaudos. Deimantė  savo šuniuką šeria, o pasivaikščioti vedžioja brolis. Daug gražių istorijų buvo išgirsta, daug mįslių apie gyvūnėlius įminta. Norintys  savo augintinius pavaizdavo piešiniuose.

Susirinkusieji apžiūrėjo neformaliojo vaikų švietimo programos „Naminuko palėpė“ dalyvių kūrybinių darbų parodą. Ilgai dar buvo bendraujama prie arbatos puodelio. Vieningai nuspręsta, kad augintinių dėka tampame geresni vieni kitiems, kad be jų būtų labai liūdna.