Pagėgiai kratosi kontrabandos sostinės titulo
Vakarų Lietuvoje įsikūręs nedidelis miestas Pagėgiai prieš dešimtmetį neretai buvo vadinamas mūsų šalies kontrabandos sostine. Pasak pasieniečių, didelėmis pastangomis ir glaudžiai bendradarbiaujant su visuomene Pagėgiams pavyko atsikratyti šio titulo.
Kelionei į Pagėgius tinka įvairūs maršrutai, tačiau pasirinkus važiuoti keliu palei Nemuną galima sutikti patikrinimui pasiruošusius pasienio pareigūnus.
Svarbu nepamiršti paso ar asmens tapatybės kortelės bei, žinoma, negabenti kontrabandinių krovinių.
Pagėgių rinktinė įsikūrusi Klaipėdos g., netoli vienintelės miesto gimnazijos. Taip sutapo, kad naujienų portalo lrytas.lt žurnalistai čia atvyko kasmetinio futbolo turnyro metu.
Įvairių sporto šakų varžybos čia vyksta dažnai – pasak Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininko Laimono Pociaus, pareigūnams sportuoti – būtina.
Vadino kontrabandininkų kraštu
Ar Pagėgius vis dar būtų galima pavadinti „kontrabandininkų kraštu“ ar „kontrabandos sostine“?
L. Pocius patikina, kad situacija pasikeitė: „Jau kokius penkerius ar šešerius metus galime teigti, kad „kontrabandininkų krašto“ – kaip jis anksčiau būdavo pavadinimas – nebėra. Dabar matome kardinaliai pasikeitusią situaciją prie sienos su Rusijos Federacija“.
2006-2007 m. situacija su kontrabanda Pagėgiuose buvo prasčiausia. 2007-aisiais dėl šios nusikalstamos veikos buvo sulaikyti 478 pažeidėjai. Net 13 proc. sudarė nepilnamečiai – tais metais dėl kontrabandos jų įkliuvo 71.
„Kai turėjome problemą dėl nepilnamečių įsitraukimo į kontrabandą, jie buvo skatinami ir tėvų. Žiemos metu kontrabandininkai ant savo rūbų naudodavo tokį baltą apsiaustą, kad ant sniego pasieniečiams juos būtų sunkiau pastebėti. Kai buvo sulaikytas nepilnametis, talkinęs kontrabandininkams, tyrimo metu paaiškėjo, kad tuos chalatus vaikui pasiuvo jo mama“, – prisiminė L. Pocius.
Vaikai laikėsi tėvų požiūrio
Pagėgių visuomenė ilgą laiką toleravo nusikaltimus, susijusius su kontrabanda. Pasak L. Pociaus, šios mąstysenos susiformavimui įtaką galėjo turėti ir didelis nedarbo lygis provincijoje. Neretai tokia nusikalstama veika buvo pateisinama dėl iš jos gaunamų papildomų pajamų.
„Net asmenims, turintiems verslą, kontrabanda atrodė palanki. Įsivaizduokite: užsiima kažkoks nepilnametis ar kitas asmuo kontrabandos gabenimu ir jie užsidirba pinigų.
Žinoma, tuos pinigus jie kažkur leidžia: kavinėse, parduotuvėse. Verslininkui, žinoma, gerai, jam tai – pelnas. Ilgą laiką buvo nusistatymas, kad aplinkiniams žmonėms tai neša naudą, dėl to ta tolerancija buvo pakankamai aukšta“, – pasakojo L. Pocius.
Tolerancija pradėjo mažėti tuomet, kai padaugėjo kontrabandininkų žūčių keliuose, ūkininkai pradėjo piktintis, kad jie išlaužydavo jų kiemo tvoras, išvažinėdavo pievas.
Pasieniečiai daug bendravo ir su visuomene – kalbėjosi su žmonėmis, lankėsi mokyklose, skatino pilietiškumą, ragino dalintis informacija apie galimai nelegalią veiklą.
Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Asta Šimkuvienė pasakojo, kaip žvejams, atėjusiems leidimo žvejoti, dalindavo lankstinukus su kontaktais, kuriais buvo galima pranešti bet kokią naudingą informaciją.
Pasak L. Pociaus, galiausiai žmonės pasidarė pilietiškesni – atsirado ir pranešimų apie įtartinus automobilius, ir liudininkų, kurie pamatę kontrabandos kėlimą paskambindavo pareigūnams.
Ypatingas dėmesys iki šiol skiriamas ir bendravimui su jaunąja karta. Pasieniečiai lankosi mokyklose, pristato vaikams savo profesiją, siekia, kad vaikai susidomėtų šiuo darbu ir galbūt kada nors taptų jų kolegomis.
Dvi jaunimą itin dominančios sritys – kinologija ir aviacinės programos, o problemų dėl nepilnamečių įsitraukimo į kontrabandą jau nebeliko.
„Tikrai manau, kad prie šios problemos jau nebegrįšime“, – teigė L. Pocius.
Didžiausia pagalba – sienos stebėjimo įranga
Situacija Pagėgiuose pradėjo taisytis nuo 2007-ųjų. Būtent tais metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba įrengė tai, kas dabar jiems tapo vienu didžiausiu pagalbininku – vaizdo stebėjimo įrangą. Pirmoji atsirado Bardinų užkardoje.
Vaizdo stebėjimo sistema – kas 3 kilometrus pastatyti bokštai, ant kurių buvo sumontuotos dieninės stebėjimo kameros ir termovizorinė (reaguojanti į šilumą) įranga. Vėliau šios sistemos buvo įrengtos ir kitose užkardose.
Planuojama, kad per ateinančius trejus metus ši įranga būtų dar labiau naudojama.
Iki 2020-ųjų pabaigos visa siena su Rusija bus stebima vaizdo sistemų. Pasak L. Pociaus, šios technologijos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko kontrabandos skaičiai mažėja.
Kontrabandininkų išmonei nėra ribų
Kadangi stebėjimo sistemos užtikrina didesnę apsaugą prie sienos, kontrabandininkai neatsilieka ir ieško alternatyvų.
Naujos gabenimo tendencijos – bepiločiai lėktuvėliai, kitaip vadinami dronais.
„Dronu didelio kiekio kontrabandos atgabenti nepavyksta, tačiau skrendant penkis ar šešis kartus nakties metu galima pergabenti apie šešias ar septynias dėžes cigarečių.
Kontrabandininkai bando naujoves, nestovi vietoje ir naudoja kitokias priemones“, – pasakojo L. Pocius.
Pirmasis toks atvejis buvo 2013-iaisiais. Tiesa, tą kartą pasieniečiai rado ne droną, o nukritusį savadarbį lėktuvėlį su 16 blokų cigarečių.
„Tai buvo pirmas signalas, kad vyksta kažkas naujo. Iki tol nieko panašaus nebuvo fiksuota. Atlikus tam tikrus veiksmus, buvo išaiškinta nauja schema“, – prisiminė L. Pocius.
Dėl šio incidento buvo sulaikytas Lietuvos pilietis. Šilutiškis buvo išprusęs savadarbių skraidymo aparatų srityje, pats sugebėjo juos pasigaminti.
Lietuvis įkliuvo, kai pasieniečiai turima informacija pasidalijo su kolegomis Rusijos pusėje, ir šie savo teritorijoje sulaikė jau daug modernesnį ir didesnį, benzinu varomą skraidymo aparatą.
„Jei tas Lietuvoje nukritęs lėktuvėlis galėjo gabenti 16 cigarečių blokų, Rusijoje aptiktas skraidymo aparatas įstengė pakelti 10 kilogramų. Tai yra viena dėžė cigarečių, kurios paprastai sveria 10-12 kilogramų.
Kolegos Rusijos Federacijoje pagal mūsų informaciją sulaikė ir kontrabandą gabenusį asmenį – tą patį Lietuvos pilietį, šilutiškį, kuris gamindavo savadarbius lėktuvėlius“, – pasakojo L. Pocius.
Tuomet išaiškėjo ir kontrabandos gabenimo schema – šilutiškis legaliai kirsdavo Lietuvos ir Rusijos sieną, kitoje pusėje turėjo pagalbininką.
Skraidymo aparatą lietuvis laikydavo Rusijos pusėje, ten prikabindavo krovinį, o pagalbininkas lėktuvėlį, kuris buvo valdomas nuotoliniu būdu, paleisdavo.
Savadarbis aparatas praskrisdavo valstybės sieną, nusileisdavo žemiau ir tam tikroje vietoje atkabinęs numesdavo krovinį ir grįždavo atgal. Skrydžio aukštis buvo apie 2,5-3 kilometrai, esant didesniam debesuotumui net dieną lėktuvėlio nesimatydavo.
Patį veiklos faktą tuomet užfiksavo Karinių oro pajėgų kariškiai. Jie pastebėjo tendenciją – keturis ar penkis kartus pamatė, kad vienodu maršrutu skrenda kažkoks neatpažintas objektas.
Iš pradžių kariškiai pamanė, kad tai galėtų būti paukščių būrys. Tačiau pasikartojus skraidymo trajektorijai ši informacija perduota pasieniečiams.
Nuvykę į tam tikrą vietą pareigūnai pamatė, kaip lėktuvėlis šiek tiek nusileidžia ir numeta cigarečių dėžę. Pasieniečiai prie kovinio iškart nepuolė – palaukė, kol kas nors ateis pasiimti. Žmogus, atvykęs susirinkti cigarečių, buvo sulaikytas.
Tai buvo pirmas kartas, kuomet pasieniečiai susidūrė su kontrabandą gabenančiais skraidymo aparatais. Vėliau ši technika tobulėjo – buvo pastebimi jau nebe savadarbiai skraidymo aparatai, o patogesni ir mobilesni dronai.
Praėjusiais metais į pasieniečių rankas įkliuvo dronas, kuris galėjo pakelti jau 12 kilogramų. Tokiu aparatu jau įmanoma gabenti vieną dėžę kontrabandinių cigarečių.
Tiesa, savadarbius lėktuvėlius gaminęs šilutiškis taip ir nepasimokė – nors nuo incidento praėjo penkeri metai, 2018-ųjų spalio 10-ąją Pagėgių pasieniečiai sustabdė jo automobilį, kuriame rado cigarečių kontrabandos.
Šįkart 35-erių metų vyras jas bandė paslėpti garso kolonėles viduje – iš ten buvo ištraukta net 500 pakelių nelegalių rūkalų.
Kontrabandos skaičiai mažėja
Vis dėlto L. Pocius tikina, kad dėl padidėjusios kontrolės prie išorinių sienų ir įrengtos vaizdo stebėjimo technikos kontrabandos skaičiai mažėja.
„Prie sienos su Rusija ir apskritai kalbant apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos statistiką bei rodiklius, mažėjimas yra ženklus.
2006-2007 metais vien Pagėgių pasienio rinktinės ruože buvo sulaikoma daugiau kaip 3 milijonai pakelių cigarečių.
2016-2017 metais šis skaičius sumažėjo iki maždaug 80 tūkst. pakelių cigarečių. Iš jų tik kokie 20-30 tūkstančių sulaikyti prie pat valstybės sienos.
Likusi dalis aptikta toliau nuo valstybės sienos. Galima teigti, kad dalis cigarečių atgabenama iš Latvijos, dalis – nuo Baltarusijos sienos“, – pasakoja L. Pocius.
Šiais metais per 9 mėnesius buvo sulaikyta 414 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. Pasak L. Pociaus, padidėjimui įtaką padarė Kriminalinės žvalgybos pareigūnų veikla, kai Kauno regione buvo išaiškinti du stambūs kontrabandos sandėliai, iš kurių cigaretės patekdavo į kitus Lietuvos miestus.
Dalis Kauno regiono sandėliuose buvusių cigarečių į Lietuvą atkeliavo ne tiesiai iš Rusijos, o per Europos Sąjungos vidinę – Latvijos sieną.
Didžiausi srautai – iš Baltarusijos
„Stebint išorės sieną, dabar sudėtingiausia situacija yra prie Baltarusijos. Tam daro įtaką kainų skirtumas.
Cigaretės Rusijoje smarkiai pabrango. Mažiausios jų kainos šiuo metu yra Baltarusijoje. Todėl būtent tame pasienyje yra daugiausia bandymų gabenti kontrabandines cigaretes“, – pasakojo L. Pocius.
Naudojasi vidine siena
Tačiau dar viena pastaruoju metu išryškėjusi problema – kontrabandos gabenimas per Latviją. Nors kontrabandos tiesiogiai iš Rusijos skaičiai gerokai sumažėjo, nusikaltėliai randa naujų būdų.
Pagėgių pasienio rinktinės duomenimis, per šiuos metus iš Rusijos atkeliavo tik 0,4 proc. kontrabandos. 3,33 proc. atgabenta nenustatytais maršrutais, net 64,8 proc. – iš Baltarusijos, o 31,5 proc. – iš Latvijos.
Dėl iš Latvijos plūstančios kontrabandos Lietuvos pasieniečiai bendrauja su kaimyninės šalies kolegomis.
„Puikiai suprantame, kad į Latviją tos cigaretės irgi patenka per išorines sienas. Todėl, matyt, Latvijos pasienio tarnyba imsis priemonių, kad tuos procesus suvaldyti ir sustabdyti kontrabandos gabenimą“, – pasakojo L. Pocius.
Pagėgių rinktinėje įkurtas muziejus
Pagėgių rinktinės pastate taip pat įkurtas muziejus, kuriame galima išvysti ir 2013-aisiais rastą savadarbį lėktuvėlį, kurio savininkas taip ir nebuvo nustatytas, bei modernesnį droną.
Čia pagerbtas ir 2016-aisiais nušauto pasieniečių tarnybinio šuns Ramzio atminimas.
Tarp eksponatų – kitos įvairios kontrabandininkų naudotos priemonės, cigarečių pakeliai, taip pat ir ne vienas vaikų kūrybinis darbas, skirtas pasipriešinti šiai nusikalstamai veiklai.
Lauke po atviru dangumi galima išvysti ir kontrabandininkų transportų priemones – traktorių, skirtą gabenti krovinius per ledą, valtelę, automobilį su įrengtais papildomais žibintais, kad apakintų kontrabandininkus gaudančius pasieniečius.
Naujienų portalas lrytas.lt apsilankė ir Pagėgių rinktinės kontrabandos sandėlyje – pasak L. Pociaus, buvo laikų, kai nelegalūs kroviniai čia siekė lubas.
Dabar šis sandėlis pustuštis. Be nelegalių rūkalų, čia galima išvysti ir kitų kontrabandinių krovinių – pavyzdžiui, padirbtų buitinės chemijos priemonių.