Politikas nori konkuruoti ne emocijomis

– Papasakokite apie save.

– Gimiau ir augau Pagėgių krašte, baigiau Žukų aštuonmetę mokyklą, Kauno A. Kvedaro miškų technikume įgijau miškininko specialybę, vėliau baigiau Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijau miškų inžinieriaus diplomą. Tęsiau mokslus Kauno technologijos universitete, turiu įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį. Nuo 1989 metų teko darbuotis Rambyno girininkijoje, o vėliau šešerius metus Mociškių girininkijoje buvau girininko pavaduotoju. Nuo 1999 iki 2007 metų vadovavau Jūravos girininkijai. Po to septynerius metus teko garbė eiti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. 2014 metais laimėjau konkursą į Šilutės miškų urėdo pareigas ir jas ėjau iki šių metų sausio 16 dienos. Įvykus miškų urėdijų reformai visi tuomečiai urėdijų vadovai buvo atleisti, nebuvau išimtis ir aš.

– Papasakokite išsamiau, kaip tapote pagėgiškių vedliu.

– Šiuo metu esu „Tvarkos ir teisingumo“ Pagėgių skyriaus narys. Kaip žinia, partijos vadovybei nušalinus pirmininką Kęstą Komskį, buvo pasiūlyta laikinai skyriui vadovauti man. Sutikau, o praėjusį pirmadienį partijos Pagėgių skyrius pritarė mano kandidatūrai artėjančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose, tačiau galutinį žodį tars partijos valdyba.

– Buvote bendražygiai su K. Komskiu. Kokia juoda katė perbėgo tarp jūsų?

– Pirmiausia, su K. Komskiu buvome partiečiai. Ir ne visada mūsų nuomonės sutapdavo. Priešprieša atsirado ne tarp mūsų, o tarp partijos vadovybės ir K. Komskio. Šiandien situacija tokia, kad esame politiniai oponentai ir rinkimuose, tikiuosi, konkuruosime ne emocijomis.

– Skyrius patvirtino jus kandidatu į merus. Ar daug buvo kandidatų? Kodėl apsisprendėte žengti šį žingsnį ir kandidatuoti?

– Partijos skyrius pasiūlė mane. Kadangi puikiai žinau Pagėgių krašto aktualijas, džiaugsmus ir rūpesčius, daug bendrauju su vietos gyventojais ir jaučiu jų palaikymą, negalėjau atsisakyti ir skyriaus išreikšto pasitikėjimo.

– Kokios prognozės – kas, jūsų nuomone, pateks į antrąjį turą mero rinkimuose? Ką matote didžiausiu savo konkurentu?

– Viskas rinkėjų valioje.

– Jei taptumėte meru, ką darytumėte kitaip nei dabartinė administracija, meras?

- Mero institucija ir administracija yra du atskiri vienetai. Kad Savivaldybės darbas būtų sklandus, šios dvi institucijos privalo dirbti išvien, o ne taip, kaip yra dabar. Sieksiu sklandaus ir bendro darbo, įsiklausant į Pagėgių krašto gyventojų poreikius.

– Analitikai pasisakydavo, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija buvo Rolando Pakso grąžinimo į politiką projektas. Jo neliko. Koks dabar partijos pagrindinis tikslas? Kokia jos politika?

– Partijos tikslas yra išlikti stirpia centro partija. Atstovauti visoms socialinėms grupėms, rasti kompromisą visais gyvenimo klausimais. Partija negali atstovauti tik tam tikrai socialinei grupei, kaip, pavyzdžiui, konservatoriai įvardijami kaip inteligentijos ar net elito partija, arba liberalai, kurie buvo vienos verslo grupuotės projektas. Partija „Tvarka ir teisingumas“ nebuvo vieno žmogaus projektas ir tai įrodė jos įkūrėjo pasitraukimas. Partija išliko, žmonės neišsivaikščiojo. Ir Pagėgių skyrius liko vieningas, gal tik vienas ar kitas narys galbūt pasirinks kitą kelią. Partijoje vyksta kardinalūs pokyčiai, skyriai persitvarko ir šitie pokyčiai mane džiugina.

– Partijos pirmininkas R. Žemaitaitis spaudos konferencijoje Šilutėje juokaudamas pasakė, kad Pagėgiai ateityje turėtų tapti seniūnija. Ką manote jūs?

– Nežinau, ką turėjo omenyje R. Žemaitaitis, bet esu įsitikinęs, kad Pagėgiai išlaikys savivaldybės statusą. O mano patirtis leidžia manyti, kad mažosios savivaldybės daug efektyviau ir greičiau tvarkosi. Ir gyventojams dažnai daug patogiau išspręsti problemas bei įvairius klausimus su savivalda.

– R. Žemaitaitis teigė, kad Pagėgių savivaldybės taryboje ir administracijoje bus pokyčių. Kokie jie? Tiesa, teigė ir tai, kad administracijos direktoriaus pareigos bus paskirtos asmeniui „iš šalies“. Kas jau numatytas šioms pareigoms?

– Pokyčiai apima visą mūsų partijos skyrių, o apie permainas savivaldybės administracijoje kalbėti labai anksti. Tikimės, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose rinkėjai patikės mūsų atsinaujinimu ir jei mums suteiks mandatą, svarstysime, kad administracijai vadovautų nebūtinai partijos žmogus.

– Kažkada buvote kaltintas dėl konfliktų su mama. Kalbama, kad skiriatės su žmona ir šiuo metu gyvenate atskirai. Kaip yra iš tiesų? Ar geriems rezultatams pasiekti nesutrukdys asmeniniai santykiai?

– Su mama visuomet santykiai buvo ir yra puikūs, o maži nesusipratimai – kai kurių asmenų ir žiniasklaidos išpūstas burbulas. Niekad prieš mamą rankos nekėliau ir šitą klausimą reikėtų baigti eskaluoti. Apie mane, kaip apie politiką, gali būti skleidžiama daug netiesos, o skaudžiausia, kai pradededama lįsti į šeimos reikalus. Taip, šiuo metu su žmona vyksta civilizuotas skyrybų procesas. Taip jau gyvenime nutinka, kad žmonės nutaria pasukti skirtingais keliais. Labai vertinu prabėgusius metus, džiaugiuosi užaugintais vaikais, o buvusiai žmonai dėkoju už kartu praleistus metus.

– Ką jums reiškia Pagėgiai? Kodėl būtent jumis šio krašto žmonės turėtų patikėti? Ko palinkėtumėte skaitytojams?

– Su Pagėgiais niekad nebuvo nutrūkęs ryšys, nei tada, kai mokiausi, nei tada, kai dirbau Šilutėje. Šiam kraštui puoselėju pačius gražiausius jausmus, čia mano draugai, pažįstu kone visus šio krašto gyventojus. Puikiai žinau, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena Pagėgiai, ir man tai kelia nerimą. Dabartinėje situacijoje girdime tik rietenas, intrigas ir bekompromisę konkurencinę kovą, kuri gyventojams neduoda jokios naudos. Pagėgiškiams noriu palinkėti aktyvaus dalyvavimo savivaldos rinkimuose ir išsirinkti tokią valdžią, kuri tikrai garantuos pozityvias pemainas.