Saugiškė vaistus randa laukuose

Vaikystėje buvo išdykusi

Lapkričio 21-ąją jubiliatės pasveikinti atvyko Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Saugų seniūnė Dalia Rudienė bei socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė. Senolė neslėpė džiaugsmo jai parodytu dėmesiu: šypsojosi, juokavo ir teigė, kad  svečių nekantriai laukusi.

T. Cirtautienė pasakojo, kad yra kilusi iš Telšių rajono Drabukščių kaimo. Augo ji kalvio ir siuvėjos šeimoje. „Galima sakyti, kad buvau vienturtė. Visi mano broliai ir seserys mirė dar visai mažiukai. Ir pati buvau ant mirties slenksčio, bet mane mamai pavyko išgelbėti. Nuo to laiko buvau prastos sveikatos. Net nesuprantu, kaip šitiek metų išgyvenau“. – apie šeimos tragediją prisiminimais dalijosi jubiliatė. Moteris sakė, kad visada mėgo klausytis, kaip jos tėvas muzikuoja. „Jis buvo savamokslis. Grieždavo smuiku, grodavo armonika. Aš turėjau taip pat gerą klausą, bet buvau pasiutęs vaikas. Už neklausymą nuo mamos gaudavau dažnai. Ji buvo griežta. Dažniausiai pykdavo ant manęs dėl to, kad katiną po antklode pasikišdavau. Nuo tėvo esu gavusi dvi griūšes ir kartą per užpakalį su kaspinu. Kai užaugau, aš jam sakydavau, kad ne tris kartus reikėjo mane lupti, o trisdešimt tris, kad mokyčiausi“, – sakė Teklė. Ji tėvams padėdavo – mamai namuose, o tėčiui – kalvėje.

Ištekėjo moteris labai anksti – likus dviem savaitėms iki 16-ojo gimtadienio. „Susilaukiau 5 vaikų. Man taip, kaip tai šarkelei. Juk jos paklausus, kiek turi vaikų, atsakydavo: „Du - namuose, du – kapuose, du – duonelę raiko. Mano vaikai geri. Deja, tik du jų likę gyvi“, - tęsė pašnekovė. Ji džiaugėsi, kad abi atžalos nagingos – Regina yra puiki mezgėja, o Vacys – baigęs Telšių taikomosios dailės technikumą ir puikiai išmano darbo su metalu subtilybes. Jubiliatė turi 10 anūkų ir 16 proanūkių.

Vartoja vaistažoles

T. Cirtautienė ne kartą pabrėžė, kad yra silpnos sveikatos, o negalavimų iki šiol padeda atsikratyti įvairios vaistažolės, kurias pati su dukra surenka. „Nueini į lauką ir visi vaistai po kojomis“, - tikino Saugų seniūnijos gyventoja, kuri ypač vertina kraujažoles, liepžiedžius ir trikertę žvaginę.

Pasak jos, kraujažolė – puikus vaistas nuo daugelio ligų. Jos arbata gerina skrandžio, tulžies, žarnyno, inkstų veiką, kraujo apytaką. Kraujažolė ne tik stabdo kraujavimą, bet ir gydo negyjančias žaizdas: odos opas, bėrimus ir nudegimus. 

Kraujažolių arbata skatina prakaitavimą, todėl padeda, esant aukštai temperatūrai, peršalus ar tik pajutus pirmuosius gripo simptomus. Ji skatina tulžies išsiskyrimą, todėl gerina virškinimą, padeda nuo vidurių pūtimo, viduriavimo, gydo šlapimo takų infekcijas, slopina spazmus, taip pat tinka, jei skausmingos menstruacijos. 

Kraujažolės tonizuoja ir ramina. Turi odą šviesinančių medžiagų: vaistažolių nuoviras balina strazdanas ir padeda atsikratyti pigmentinių dėmių. Daugelis turbūt nežino, kad džiovintos kraujažolės gali būti natūrali priemonė, atbaidanti uodus. Jiems labai nepatinka deginamų džiovintų kraujažolių kvapas.

Jas reikia  rinkti šviečiant saulei, nes tada augalai išskiria daugiausia eterinių aliejų ir jų gydomoji galia būna didžiausia. Nupjaunamos iki 15 cm augalų viršūnėlės, plonai paskleidžiamos ir džiovinamos palėpėje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, retkarčiais dera pavartyti. Galima džiovinti ir ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros džiovykloje. Išdžiūvę žiedai turi būti gelsvai baltos ar gelsvai rožinės spalvos, lapai – pilkšvai žali, aromatingi, kartūs. Džiovintą žolę tinka vartoti 2 metus, žiedus – 3 metus. 

Liepžiedžiai – natūralių vaistų šaltinis.

Surinkti liepžiedžiai išdžiovinami nuo saulės spindulių apsaugotoje bei gerai vėdinamoje vietoje. Dažniausiai iš liepos žiedų verdame arbatą, gaminame nuovirus. Liepžiedžių arbata veiksminga kosulio, peršalimo, karščiavimo gydymui. Ji pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Taip pat žiedų arbatą galima naudoti ir gerklės skalavimui, kuomet vargina angina. Liepžiedžių arbatos gamyba paprasta: tereikia 1 - 2 arbatinius šaukštelius žiedų užplikinti verdančiu vandeniu, palaikyti apie 10 minučių, o po to nukošti. Galima gerti pagardintą medumi. Taipogi, šio medžio žiedai raminamai veikia nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti. Tam puikiai tiks kelios saujos užplikytų žiedų, įpiltų į jau paruoštą vonią. Liepų žieduose yra daugybė veikliųjų medžiagų, dėl kurių jie pasižymi ypatingu gydomuoju poveikiu. Tai įvairūs eteriniai aliejai, flavonoidai, taninai, fenolkarboninės rūgštys, vitaminas C ir t. t.

Itin vertinga

Trikertės žvaginės  žo­lė­je yra ver­tin­gų K ir C vi­ta­mi­nų, ami­nų, fla­vo­noi­dų, gli­ko­zi­dų, or­ga­ni­nių rūgš­čių, rau­gi­nių me­džia­gų, sa­po­ni­nų, ka­lio, kal­cio ir fos­fo­ro drus­kų. Liau­dies me­di­kai tvir­ti­na, kad iš tri­ker­tės žva­gi­nės žo­lės pa­ga­min­ti ga­le­ni­niai pre­pa­ra­tai su­trau­kia gim­dos tie­siuo­sius rau­me­nis ir pe­ri­fe­ri­nes krau­ja­gys­les, švel­niai ma­ži­na krau­jos­pū­dį. Tvir­ti­na­ma, kad vaistažolė  su­ge­ba su­stab­dy­ti krau­ja­vi­mus iš gim­dos, skran­džio, plau­čių.

Žva­gi­nė ska­ti­na virš­ki­ni­mą. Ypač ge­rai vei­kia švie­žios au­ga­lo sul­tys, kai au­ga­las bū­na nu­skin­tas pum­pu­rų fa­zė­je. Pas­te­bė­ta, kad nuo įvai­rių li­gų la­biau pa­de­da švie­žia nei džio­vin­ta žo­lė. Žva­gi­nės už­pi­lui reikia 2-3 val­go­mųjų šaukš­tų žo­lės. Ji už­pli­ko­ma stik­li­ne ver­dan­čio van­dens ir 15 mi­nu­čių kai­ti­na­ma ant lė­tos ug­nies. Ta­da 45 mi­nu­tes pa­lie­ka­ma kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je, kad už­pi­las nu­si­sto­tų ir į van­de­nį iš­si­skir­tų dau­giau veik­lių­jų me­džia­gų. To­kio už­pi­lo ge­ria­ma po 1 val­go­mą­jį šaukš­tą 4-5 kar­tus per die­ną.

Liau­dies me­di­ci­no­je vi­du­ria­vi­mui gy­dy­ti, krau­ja­vi­mui stab­dy­ti var­to­ja­mos tri­ker­tės žva­gi­nės sul­tys. Jos spau­džia­mos iš žy­din­čios žo­lės. Nuo vi­du­ria­vi­mo sul­tys ly­gio­mis da­li­mis skie­džia­mos su van­de­niu. Ge­ria­ma po 1 val­go­mą­jį šaukš­tą 3 kar­tus per die­ną. Jei­gu iš no­sies bė­ga krau­jas, ne­skies­tų sul­čių rei­kia tie­siog įla­šin­ti į no­sį.

Padeda ir vaikams

Tri­ker­tė žva­gi­nė su­kau­pia ma­žiau glei­vių nei gys­lo­tis, ta­čiau ja ga­li­ma gy­dy­ti skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opas. Tam 3 kar­tus per die­ną ge­ria­ma po 40-50 la­šų žva­gi­nės sul­čių. Jas pa­ta­ria­ma ger­ti ir pa­ki­lus kū­no tem­pe­ra­tū­rai. Tri­ker­tė žva­gi­nė pa­dės ir į lo­vą be­si­šla­pi­nan­tiems vai­kams. Jiems 15 die­nų 3 kar­tus per die­ną rei­kia duo­ti po 15 la­šų tri­ker­tės žva­gi­nės sul­čių. Aiš­ki­na­ma, kad jos su­ge­ba neut­ra­li­zuo­ti vais­tus, ku­rių su­si­kau­pia sun­kiai sir­gu­sių ir daug vais­tų var­to­ju­sių li­go­nių or­ga­niz­muo­se.

Per­sė­ja­ma, kad tri­ker­tės žva­gi­nės ne­ga­li­ma var­to­ti, jei­gu su­siau­rė­ju­sios krau­ja­gys­lės ar­ba ser­ga­ma trom­bo­ze. At­sar­giai gy­dy­tis tri­ker­tės žva­gi­nės pre­pa­ra­tais tu­rė­tų nėš­čios mo­te­rys, kad ne­per­si­leis­tų. Prieš pradedant vartoti vaistažoles, ga­lio­ja se­na kaip pa­sau­lis tai­syk­lė: gy­dan­tis žo­lės pre­pa­ra­tais, bū­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku.