Ruošiasi bankų kodų kortelių naikinimui

Šių metų lapkričio 1-ąją įsigalios Lietuvos banko rekomendacijos dėl operacijų saugumo.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas DELFI sakė, kad iš karto nebus atsisakoma visų kodų kortelių, tačiau bus nustatomos mokėjimo su jomis ribos.

„Stengiamės, kad jų naudojimas nebūtų visiškai panaikintas, bet būtų sumažintas operacijų limitas. Nuo lapkričio 1 d. turbūt bus galima atlikti labai nedideles operacijas naudojantis kodų kortelėmis. Galbūt gali būti naudojamos kodų kortelės ir SMS žinutės kombinacijos“, - komentavo jis.

Asociacijos vadovas teigė, kad kol kas nėra galutinio sutarimo šiuo klausimu, taigi ir nenustatyta tiksli suma, nuo kurios kodų kortele nebus galima naudotis norint atlikti pavedimą. Esą tai gali būti 30 arba 50 eurų. Galbūt savo kartelę galės nustatyti kiekvienas bankas atskirai.

„Norint atlikti didesnės vertės pavedimus, klientui reikės turėti kitokią identifikavimo priemonę: ateiti tai padaryti banke, turėti mobilųjį parašą, turėti elektroninį parašą arba turėti kodų generatorių. Tačiau kodų generatorius nėra patogus, nelabai norėtųsi jį plėsti, nes kiekvienam bankui reikia kitokio slaptažodžių generatoriaus ir jį reikia įsigyti. Mums patrauklesnės atrodo kitos identifikavimo priemonės, pavyzdžiui, mobilusis parašas“, - teigė S. Kropas.

Pasak jo, su mobiliųjų tinklų operatoriais diskutuojama, kaip galima būtų plėsti mobiliojo parašo naudojimą.

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu bendrovės „Socialinis informacijos centras“ atliktas tyrimas parodė, kad bankų kodų kortelėmis naudojasi apie 40 proc. visų bankų klientų.

DELFI jau rašė, kad Lietuvos bankas patvirtino Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams, nurodančius didinti atsiskaitymų internete saugumą, o kodų kortelės laikomos mažiausiai saugiomis.

Programos gali nufotografuoti kodų kortelę

Lietuvos bankas tvirtina, kad minėtus reikalavimus patvirtino atsižvelgdamas į Europos centrinio banko analogišką sprendimą, kuris jo ėmėsi atsižvelgdamas į grėsmes ir didėjančias nuostolių sumas.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sako, kad elektroninė prekyba ir ja susiję internetiniai atsiskaitymai nuolat auga. Kartu su internetiniais atsiskaitymais daugėja ir įvairių sukčiavimo atveju, kai pasinaudojant mokėjimų schemų saugumo spragomis, pasisavinami pinigai, atsiskaitoma svetimu vardu.

„Turbūt kiekvienas Lietuvos gyventojas, besidomintis šalies naujienomis, yra girdėjęs apie sukčiams atskleistus banko sąskaitų kodus ir dėl to prarastus pinigus. Su panašiomis ir dar didesnėmis problemomis susiduria ir kitų šalių internetinių paslaugų naudotojai, elektroninės prekybos vykdytojai. Dėl nesaugių internetinių mokėjimų žmogus gali patirti gerokai didesnių nuostolių nei gavęs padirbtą banknotą“, - DELFI komentavo jis.

Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veikiančių įmonių ir gyventojų nuostoliai, susiję su elektroninių sąskaitų tvarkymu, galėjo siekti iki 100 tūkst. eur. Europoje minėti nuostoliai siekė apie 1 mlrd. eurų.

M. Jurgilas teigė, kad bankai turės pasiūlyti papildomas saugumo priemones naudojantiems kodų korteles.

„Tie vartotojai, kurie šiuo metu naudoja kodų generatorius ar mobilųjį parašą, skirtumų iš esmės neturėtų pajusti, nes tokios priemonės jau atitinka keliamus saugumo reikalavimus. Vartotojams, kurie prisijungti prie internetinės bankininkystės naudoja kodų korteles, bankai turės pasiūlyti papildomas saugumo priemones. Kiekvienas bankas sprendžia, kokius sprendimus pasiūlyti savo klientams. Mūsų žiniomis, bankai ieško kiek įmanoma patogesnių vartotojams techninių sprendimų. Tai, pavyzdžiui, gali būti papildomi kodai SMS žinutėmis, kurie papildytų ir būtų naudojami kartu su esamomis kodų korteles. Tad jas, pritaikius papildomas saugumo priemones, būtų galima naudoti toliau“, - sakė jis.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario, kodų kortelės gali būti nukopijuotos vartotojui net nesužinojus apie tai, pavyzdžiui, kenkėjiškos programos kompiuteryje gali užvaldyti kompiuterio kamerą ir vartotojui jungiantis prie internetinės bankininkystės nufotografuoti kortelę su visu kodų rinkiniu.

„Be to, kodų kortelės turi baigtinį kodų skaičių, kurie gali pasikartoti. Pasikartojantys slaptažodžiai yra papildoma galimybė sukčiams pasinaudoti perimtais duomenimis. Taip pat telefoniniai sukčiai palyginti lengvai įtikina vartotojus sudiktuoti visus prisijungimo kodus, taip užvaldo sąskaitas ir lėšas. Papildomos arba alternatyvios saugumo priemonės tokią sukčių veiką gerokai apsunkintų“, - aiškina jis.

Lietuvos bankų asociacija neturi tikslių skaičių, kiek šiuo metu yra išduota bankų kodų kortelių, tačiau jų turėtų būti šimtai tūkstančių.