Seimas pritarė naujam atsinaujinančios energetikos plėtros modeliui

Šie pakeitimai užtikrins tolimesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą, kuri pastaraisiais metais buvo sustojusi, nes nebuvo apsispręsta dėl AEI plėtros. Naujasis modelis padės siekti strateginių energetikos tikslų, įtvirtintų Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) bei naujojoje ES Direktyvoje dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

„Duotas startas antrajai atsinaujinančios energetikos plėtros bangai. Tai bus kokybiškai naujas etapas pagal geriausią europinę praktiką. Turime išsikėlę tikslą 2025 m. pasigaminti dvigubai daugiau „žaliosios“ elektros, mažinti priklausomybę nuo elektros importo ir tuo keliu nuosekliai ir sparčiai einame. Džiugu, kad nuo vasarą patvirtintų strateginių AEI tikslų šiandien pereiname prie konkrečių įstatymų, kurie ambicingus planus pavers realybe“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad 2025 m. AEI naudojančios elektrinės pagamins dvigubai daugiau elektros nei dabar (gamyba padidės nuo 2,4 TWh iki 5 TWh) – tai leis 30 proc. sumažinti elektros energijos importo poreikį.

Pagal naująją tvarką, parama AEI elektrinėms ir toliau bus skirstoma aukcionų būdu, nes toks metodas leis užtikrinti pačią žemiausią kainą. Todėl svarbiausias kriterijus, lemsiantis naujų aukcionų laimėtojus – mažiausias priedas prie elektros energijos rinkos kainos „Nordpool“ biržoje, kuris bus mokamas 12 metų laikotarpiu.

Modelis bus finansuojamas iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio ir vartotojams papildomai nekainuos, kadangi nuo 2021 m. daliai AEI gamintojų, gaunančių paramą pagal dabartinę paramos schemą, baigsis skatinamasis laikotarpis ir parama toliau nebebus mokama. Be to, planuojamas nuoseklus paramos atsinaujinančiai energetikai iš VIAP mažėjimas dėl pingančių technologijų ir maksimalaus AEI orientavimo veikti rinkos sąlygomis.

Parama bus skirstoma technologiškai neutralių aukcionų būdu – tai reiškia, kad juose dalyvauti galės įvairias atsinaujinančios energetikos technologijas elektros energijos gamybai naudojančios elektrinės, kurios varžysis tarpusavyje dėl rinkos kainos priedo. Technologiškai neutralūs aukcionai leis atrinkti tik ekonomiškai naudingiausius projektus.

Šis modelis taip pat numato „lubas“ išmokamiems priedams – tokiu būdu bus užtikrinama, kad keičiantis elektros energijos rinkos kainoms nebūtų permokama AEI gamintojams.

Siekiant kuo mažesnio rinkos iškraipymo, naujuoju paramos modeliu tikimasi palaipsniui integruoti AEI naudojančius elektros energijos gamintojus į rinką, todėl jie bus įpareigoti elektros energiją parduoti rinkoje, o taip pat prisiimti balansavimo atsakomybę bei padengti prijungimo prie tinklų išlaidas.

Anksčiau galiojusi paramos schema nebuvo pritaikyta veikti rinkos sąlygomis ir integruoti gamintojus į rinką bei neatspindėjo intensyvėjančios technologijų pažangos. 

Gamintojams būdavo mokamas nustatytas fiksuotas tarifas, kurio dydis būdavo nustatomas aukciono metu – mažiausią tarifą pasiūlęs gamintojas tapdavo aukciono laimėtoju. Elektros energiją iš jų privalomai supirkdavo paskirtoji įmonė arba tinklų operatorius, todėl tokia paramos schema neskatino gamintojų veikti rinkos sąlygomis ir reaguoti į rinkos poreikius bei pokyčius.

Taip pat anksčiau vykusius AEI aukcionus laimėję gamintojai nebuvo atsakingi už elektros energijos balansavimą, o prijungimo prie elektros tinklų išlaidas jie dalindavosi su tinklų operatoriumi. Tai reiškia, kad už tai tiesiogiai sumokėdavo elektros vartotojai.

Naujoji paramos schema derinama su Europos Komisija pagal pranešimo apie valstybės pagalbą procedūras ir galės būti taikoma gavus Europos Komisijos pritarimą.

Numatyta, kad naujoji tvarka įsigalios 2019 m. gegužės 1 d. Planuojama, kad jau kitų metų rugsėjo 2 d. bus skelbiamas pirmasis aukcionas, kurio metu bus paskirstyta 0,3 TWh dydžio kvota. Iki paskelbiant pirmąjį aukcioną, planuojama patvirtinti visų tolimesnių trejų metų aukcionų tvarkaraštį. Aiškus AEI plėtros planas investuotojams suteiks aiškumą, o tuo pačiu elektros vartotojams – mažiausią kainą.

Naujuosiuose aukcionuose taip pat galės dalyvauti ir elektros energijos gamintojai iš kitų ES šalių, turinčių tiesioginę jungtį su Lietuva bei įsipareigojusių atverti dalį savo paramos Lietuvos įmonėms. Kitų šalių gamintojai galės varžytis dėl tam tikros dalies planuojamos paskirstyti bendros kvotos.