Bus kuriamas saugus valstybės duomenų perdavimo tinklas

„Saugus valstybės duomenų perdavimo tinklas yra vienas esminių Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje elementų. Įgyvendinę šį projektą, sustiprinsime Lietuvos kibernetinis saugumą ir gynybą tiek taikos, tiek krizės metu“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Valstybės valdomo duomenų tinklo ir juo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų gyvybiškai svarbioms institucijoms, modelis būtų kuriamas išnaudojant jau esamą valstybės valdomų tinklų infrastruktūrą. Planuojama įrengti du valstybinius duomenų perdavimo centrus Lietuvoje bei vieną rezervinį NATO būstinėje Briuselyje.

„Šiuo metu svarbiausi valstybės įstaigų serveriai, registrai ir duomenys išskirstyti beveik 100 duomenų centrų. Naujas modelis leis panaikinti egzistuojantį fizinės infrastruktūros ir paslaugų pirkimo dubliavimą, kas sudarys sąlygas racionaliau naudoti kibernetiniam saugumui užtikrinti skirtas valstybės lėšas“, – sako viceministras E. Kerza.

Saugus tinklas apjungs tik tas svarbiausias Lietuvos institucijas, kurios turi pavestas funkcijas ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, mobilizacijos, karo ir kitų kritinių atvejų metu, ir kurių veiklos užtikrinimas ir duomenų sauga yra svarbūs valstybės funkcionavimui krizių atveju.

Tinklu privalomai naudotis turės aiškiai pagal Vyriausybės kriterijus apibrėžtas saugomų institucijų ratas. Tuo tarpu mokyklos, darželiai, parkų direkcijos, urėdijos ar kitos panašios įstaigos galėtų pirkti paslaugas tiesiogiai iš rinkos.

Lietuvos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas taip pat numato, kad saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą administruotų valstybės biudžetinė įstaiga, kuri ir vykdytų tinklo tvarkymo funkcijas.

Tokio pobūdžio tinklo administravimas nėra tipinė paslauga, kurią galima įsigyti rinkoje, nes tinklo saugumui užtikrinti pasitelkiamos įslaptintos apsaugos priemonės, taip pat žvalgybinė ar Aljanso partnerių informacija.

Saugaus svarbiausių valstybės institucijų duomenų tinklo sukūrimas yra paskutinis nuo 2017 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Krašto apsaugos ministerijos inicijuotos kibernetinių saugumo pajėgumų konsolidavimo reformos žingsnis. Tuo pačiu įgyvendinami Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos sprendimai ir Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos nuostatos dėl Lietuvos kibernetinio atsparumo pajėgumų stiprinimo.