Panika dėl gulbių ant ledo – tik dėl gamtos nepažinimo
Pastarosiomis dienomis, kaip ir kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia nemažai skambučių apie neišskridusias ir prie vandens telkinių ledo esą prišalusias gulbes. Skambinantieji, sunerimę dėl šių paukščių likimo, reikalauja tučtuojau vykti jų gelbėti. Tačiau tas nerimas yra pagrįstas tik labai retais atvejais.
Pasak gamtininkų, ne užsilikusios gulbės kelia problemų, o skambinantieji pavojaus varpais – jie tarsi ir gerų paskatų vedini, bet, deja, nežino paukščių biologijos ir fiziologijos. Gulbės dažniausiai neskuba išskristi žiemoti iš ten, kur jas iki šiol maitino žmonės. Įprasta, kad paukščiai gali be lesalo ramiai ant ledo tupėti ar snūduriuoti net keletą dienų.
Nors gamtosaugininkai prašo pranešti tik apie sužeistus ar luošus paukščius, tačiau jų balsas tarsi lieka tyruose. Dažniausiai gamtos apsaugos pareigūnai, pagal žmonių pranešimus nuvykę į vietą gelbėti gulbių, rizikuodami gyvybe eina ant ledo, o jos pakyla ir nuskrenda arba tiesiog pasitraukia kuo toliau nuo žmonių.
Antai prieš porą metų buvo sulaukta apie 300 skambučių apie tariamai negalinčias paskristi gulbes, bet pasitvirtino tik vienas vienintelis pranešimas. Įsitikinti, ar gulbės yra sveikos, galima joms nuo kranto pasiūlius lesalo.
Kas kita – sužeisti, paliegę, skristi negalintys paukščiai, kurie pasilieka ant ledo ir tuomet, kai sveikieji išskrenda. Jie negali susirasti maisto, alksta ir šąla. Aplinkos ministerija primena, kad apie visus sužeistus, sergančius gyvūnus, kuriems reikia pagalbos, žmonės turėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Straipsnio komentarai
reik nepamiršti kad gulbės kažkaip atseit yra simboliška nuosavybė tos karalienės iš tos suodžių ir anglių karalystės. Prisimenat kaip tie brexitiniai ten kaip kokios vanagaitės vis spausdindavo straipsnius kad lietuviai nuvažiavę į anglių karalystė medžioja gulbes ir jomis minta.