Prieinamesnės paslaugos senjorams ir jų šeimoms: ministrai prezidentei pristatė vykdomą reformą

Reaguodami į visuomenės struktūros pokyčius ir integruotų paslaugų trūkumą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis subūrė ekspertų komandą, kurios užduotis – sujungti sveikatos ir socialinės apsaugos sritis, užtikrinti paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus savimi pasirūpinti negalintiems senjorams ir parengti vieningą bei ilgalaikį slaugos ir socialinės globos sistemos finansavimo modelį.

Šiuo metu slauga, kuri priskiriama sveikatos apsaugos sričiai, yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o socialinės apsaugos sričiai priskiriama socialinė globa – iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų. Vis tik senyvo amžiaus žmonėms skirtingais laikotarpiais reikia visų paslaugų – tiek medicininės slaugos, tiek socialinės globos ir priežiūros. Esama sistema nėra patogi, jeigu asmeniui reikia abiejų tipų paslaugų.  

Vyriausybė 2018 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimą parengti integralios globos ir slaugos paslaugų koncepciją, kai paslaugos teikiamos tiek asmens namuose, tiek institucijoje.

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, labai gaila, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį niekas nesiėmė inicijuoti pokyčių slaugos ir globos srityse, nors poreikis didelis ir nuolat auga.

„Šie darbai yra ne tik įtraukti į Vyriausybės programą, bet ir jau imtasi realių veiksmų tiek slaugos, tiek kitose srityse, kurios daugelį metų nebuvo tvarkomos. Tad tęsiant suplanuotus darbus ir toliau bus principingai reformuojama sistema, kuri turi tarnauti žmonėms, jiems padėti ir užtikrinti kokybiškas paslaugas tiek sveikatos apsaugos, tiek kitose srityse“, - sako ministras A. Veryga.

„Integrali slaugos globos paslauga turėtų būti kelių lygių, kad kuo geriau tenkintų individualius asmens poreikius ir efektyviai naudotų biudžeto lėšas. Svarstoma galimybė turėti atskirą fondą integralioms globos ir slaugos paslaugoms finansuoti. Iki šiol labai trūko bendro požiūrio į senyvo amžiaus žmonių problemas“, - priduria socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Kokių priemonių jau imtasi?

Reaguodama į problemas, Vyriausybė jau ėmėsi veiksmų. Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos veiksmų plane, skirtame 2019-2021 metams, numatytas integralios pagalbos senoliams namuose plėtojimas, savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams tinklo plėtra, ketinama remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus senelių lankymui, ypač kaimiškose vietovėse.

Lietuvoje taip pat tęsiasi integralios pagalbos namuose projektas, apėmęs visą Lietuvą, išskyrus Neringą dėl specifikos. Integrali komanda veikia komandos principu. Komandą sudaro socialinis darbuotojas su padėjėjais, slaugytojas su padėjėjais ir reabilitacijos specialistas. Specialistai išsiaiškina, koks yra globos ir slaugos namuose poreikis, organizuoja bei teikia šias paslaugas ne tik slaugomiems ir globojamiems asmenims, bet ir jų šeimos nariams.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. startavo specialiųjų poreikių pertvarka. Didžiausias dėmesys skiriamas sisteminiam požiūriui į senyvo amžiaus žmonių poreikius, kad asmuo galėtų savarankiškai ar su priežiūra gyventi jam įprastoje aplinkoje. Žmogui gali būti pasiūlomos techninės pagalbos priemonės, pritaikomas būstas ir aplinka, teikiamos socialinės paslaugos ir panašiai.

Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių Lietuvoje padidinti nuo esamų 5 122 iki 8 544 , o palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugas gali teikti ir gydytojas geriatras. Trūkstant vidaus ligų gydytojų bei šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų, tikimasi, kad tai pagerins pacientams teikiamų paslaugų kokybę.

Taip pat atsisakyta ir buvusios tvarkos, kad pacientai, kuriems yra taikoma dializė, į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančias įstaigas, net ir esant indikacijų, priimami tik tuomet, kai užtikrinamas paciento transportavimas į dializės centrus. Na, o norint gauti palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas įstaigose galima registruotis ir elektroniniu būdu – ne tik popieriniu, kaip buvo iki šiol.

Atsižvelgiant į tai, kad senjorai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir mažiausias pajamas gaunančių visuomenės grupių, siekiama, kad priemokų už kompensuojamuosius vaistus jiems iš viso nebeliktų. Jau kitą savaitę Vyriausybė svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma, kad itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms už kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones primokėti nieko nereikėtų, planuojama, kad tam bus skiriama apie 5 mln. eurų. Ši naujovė įsigaliotų nuo 2020 metų.

Artimiausiu metu planuojami ir kiti pokyčiai. Išsiplės paliatyvių paslaugų galimybės, atsiradus naujam šių paslaugų teikėjui – hospisui, kuris teiks kompleksinę pagalbą senjorams. Tuo tarpu paliatyviąją pagalbą teikiančių specialistų komanda bus papildyta medicinos psichologu ir slaugytojo padėjėju, gal net ir savanoriais bei dvasinės pagalbos specialistais (pavyzdžiui, kapelionu, dvasininku). Be to, bus privalomas papildomas specialistų kvalifikacijos tobulinimas, taip siekiant gerinti šių paslaugų kokybę.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,3 proc. (2017 m. pradžioje).

Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.