Pinigai turi būti uždirbami, nors ir smirdi

Atvyko ministro komanda

Penktadienį Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras G. Surplys su svita. Kartu su juo atvyko ministro patarėjas Jonas Pupius, Erikas Bėrontas - NMA direktorius, Enrika Raibytė - NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė, Sigitas Puodžiukas - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Karolis Anužis - ŽŪM I ES paramos skyriaus vedėjas, Goda Vainienė - ŽŪM ministerijos patarėja, Rūta Savickienė - ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė, Jūratė Masiulienė - ŽŪM Žuvininkystės skyriaus patarėja, VMVT Klaipėdos regiono viršininkas Antanas Bauža ir Šilutės VMVT viršininkas Vytautas Jasaitis. Savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje įvyko susitikimas su Šilutės rajono gyventojais, dirbančiais žemės ūkyje. Susitikimo metu svečiai pasisakė apie atliktus darbus, numatomas veiklas ir atsakė į gyventojams rūpimus klausimus.

Lietuvos žemės ūkio ramsčiai ir jungtys

Ministras pristatė Žemės ūkio ministerijos viziją, kaip toliau turi vystytis Lietuvos kaimas ir jame gyvenantys bei dirbantys žmonės. Anot ministro, pirmiausia turi būti pasiektas susitarimas dėl žemės ūkio politikos tarp Seimo kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio ministerijos ir ūkininkų organizacijos.

Ministro nuomone, Lietuvos žemės ūkio politika turi remtis  keturiais ramsčiais: smulkūs ir vidutiniai ūkiai; stambūs ūkiai; verslai, nesusiję su žemės ūkiu, ir bendruomenės, kurios yra vienybės lopšys. G. Surplys teigė, kad žemės ūkis yra toks pats verslas, kaip ir kiti verslai, ar tai būtų logistika, ar paslaugos. Todėl Žemės ūkio ministerijai skiriamas vaidmuo klientūros, eksporto rinkų paieškai. Turi rūpintis, kad žemės ūkio gamyba būtų plėtojama kartu su vartojimu. Ir tam numatytos keturios jungtys: gamyba to, ką galėtume brangiai parduoti; konsultacijos ir naujų technologijų įgyvendinimas žemės ūkyje; kooperacija, nes būtina pardavinėti žemės ūkio produktus: varškę, o ne pieną, mėsą, o ne jautukus. Ketvirtoji jungtis, tai Europos Sąjungos lėšos pritraukimas. Tęsiant temą dėl piniginių lėšų ir išmokų įsisavinimo, ministras G. Surplys pažymėjo, kad jau atlikti kai kurie darbai ministerijoje: per praėjusius metus Šilutės rajono ūkininkams išmokėta 12 milijonų eurų tiesioginių išmokų.

Kitų verslų rėmimas kaime, pieno kainos

Taip, ketinama remti verslą kaime, todėl net šešis kartus sutrumpintas verslo planas ir tris kartus sutrumpinta paraiška paramai gauti. Numatyta šešis kartus daugiau skirti pinigų verslui kaime, susijusiu ne su žemės ūkiu.

Šilutės rajonui taip pat aktualūs melioracijos klausimai. Todėl ieškoma būdų kaip sutvarkyti ir renovuoti melioracijos įrenginius. Praėjusiais metais Lietuvoje skirta dvigubai daugiau pinigų melioracijos objektams tvarkyti. Ministerijoje planuojama per ateinančius dešimt metų renovuoti visą Lietuvos melioracijos sistemą.

Kalbėdamas apie pieno supirkimo kainas, ministras sakė, kad išeitį mato tik sprendime sudaryti dvi kainų grupes: perdirbėjams ir kooperacijai. Taip pat - koreguojant nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Bet esminė išeitis, gerinant situaciją, anot ministro, tai grupių stambinimas, todėl bus gerinamos derybinės sąlygos su perdirbėjais. Pieno gamintojai turėtų pasirinkti, ar patys pristato pieną, ar su supirkėjų pagalba. Taip pat numatyta aiškesnė mokėjimo sistema, informacijos pateikimas viešai, skelbiant perdirbėjų kainas. Ministro pozicija pieno kainų politikoje: „Už pieną turi būti mokama vienodai“. Tam pasiekti nėra geresnio kelio, kaip kooperacija. Turime galvoti, kaip didinti savo derybinę galią.

Susisiekimo su centru gerinimas

G. Surplys pasisako už susisiekimo gerinimą tarp kaimų ir rajono centro. „Nebereikia svajoti, kad kiekviename mažame kaimelyje bus po ligoninę, po mokyklą, po kultūros centrą. Svarbu - infrastruktūra, susisiekimas“, - teigė ministras.

Todėl 10 mln. eurų ŽŪM skirs žvyrkeliams asfaltuoti. Paskirsčius po lygiai, Šilutės rajonui pinigų užtektų tik 1 km kelio atkarpai asfaltuoti. Tai kol kas eksperimentas, bet numatyta, kad dalis lėšų, skirtų kaimo plėtrai, atitektų keliams gerinti. Miesto ir kaimo suartinimas infrastruktūros dėka, panaikinant brangias paslaugas kiekviename kaimelyje - tokia yra ministerijos vizija.

Skalūninių dujų gavyba dar neuždraudžiama

Šilutiškis Edvardas Jurjonas uždavė ministrui konkretų klausimą dėl skalūninių dujų gavybos uždraudimo: „Ar galite pažadėti, kad skalūninių dujų gavybai, esant hidraulinio ardymo technologijoms, būtų padėtas taškas? Kad būtų priimtas įstatymas, draudžiantis tai daryti iki atsiras kitos technologijos.“

Žemės ūkio ministras konkrečiai šiuo klausimu nieko negalėjo pažadėti, juolab atsakyti. Matyt, tai buvo netikėtas klausimas. Tačiau savo asmeninę poziciją vis dėlto išsakė. „Turime suprasti, kad Lietuvoje pinigai ant medžių neauga ir juos reikia pasiimti visomis priemonėmis iš ten, iš kur tik galima. Truputį smirda kiaulių fermos, na, ką darysi, pinigus uždirbt tai reikia. Truputį smirda karvės, bet pinigus uždirbt tai reikia“, – aiškino G. Surplys. Jo nuomone, besąlygiškai galime ir turime uždirbinėt iš visų veiklų, kurios nekenkia sveikatai.

Pasidomėjus, ką ministras padarė, kad būtų ribojami didžiųjų mėsos perdirbėjų apetitai, jis teigė, kad valstybė negali reguliuoti supirkimo kainų, kaip daroma kitose, ne Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau, jo nuomone, reikia kurti prielaidas, kad kainos būtų sąžiningesnės. Vieną iš tokių prielaidų paminėjo tinklapį internete „Produktukainos.lt“, kuriame galima matyti maisto produktų kainas.

„Dėl mėsos - ieškoma būdų, jog ūkininkai buliukų neeksportuotų, kad pardavinėtų mėsą“, - sakė ministras. Taip pat, jo nuomone, reikia sutvarkyti turgų, kuriame nėra tikslios apskaitos, egzistuoja šešėlis.

Apdovanoti nusipelnę

Susitikimo pabaigoje surengti apdovanojimai. Už inovacijų diegimą sėkmingai vystant gyvulininkystės ūkį padėkos įteiktos ūkininkams Gražinai ir Juozui Kiudžiams (Gardamo sen.) bei Solveigai ir Linui Kairiams (Usėnų sen.). Už sėkmingą augalininkystės ir daržininkystės ūkio vystymą – Linai ir Arūnui Šedžiams (Žemaičių Naumiesčio sen.). Už sėkmingą ūkio plėtrą ir inovacijas pieno produktų gamyboje ir realizavime – Astai ir Remigijui Marozams (Šilutės sen.). Už svarų indėlį konsultuojant žemdirbius ir padedant teikti paraiškas – Šilutės seniūnijos inžinierei-žemėtvarkininkei Ramutei Girskienei. Už aktyvią profesinę veiklą – veterinarijos gydytojui Vidmantui Gečui. Už gerą ir profesionalų darbų organizavimą padedant žemdirbiams teikti paraiškas ir deklaruoti pasėlius vykdant deleguotas funkcijas – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus kolektyvui. Už svarų indėlį konsultuojant žemdirbius ir padedant teikti paraiškas – Juknaičių seniūnijos žemės ūkio specialistui Vytautui Barkauskui.