Bendroji žemės ūkio politika: Europos žemdirbiai laukia ne pasakų

2019-01-29, zum.lrv.lt

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kartu su kitų šalių žemės ūkio ministrais Briuselyje tarėsi dėl naujosios 2021-2027 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansinės perspektyvos.

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pristatyti šių metų pirmąjį pusmetį Europos Komisijai pirmininkausiančios Rumunijos prioritetai.

Taryboje vykstant diskusijoms dėl BŽŪP strateginių planų ir trumpinamų metinių ataskaitų terminų, žemės ūkio rezervo formavimo ir finansinės drausmės mechanizmų, ministras G. Surplys kolegas kvietė mąstyti racionaliai, atsižvelgti ir į institucijų, ir į smulkių bei vidutinių ūkių interesus.

Kalbėdamas apie 2021-2027 m. laikotarpio finansavimą, Lietuvos ministras atkreipė dėmesį į dideles kaimo plėtros ambicijas, bet mažėjantį tam skirtą biudžetą. „Augant planetos gyventojų skaičiui, žemės ūkis turi svarbią misiją – pamaitinti pasaulį. Dar žemdirbiai turi tausoti aplinką, užtikrinti tvarią plėtrą ir gyvūnų gerovę...Ir mes visam tam mažiname finansavimą. Tai primena herojinę pasaką, kur paprastas žmogus su primityviais įrankiais nugali visus sunkumus ir išgelbėja karalystę. Europos žemdirbiai iš mūsų laukia ne pasakų, o pakankamais ištekliais paremtos strategijos“, – taryboje kalbėjo ministras G. Surplys.

Europos Sąjungoje, kurioje veikia bendroji rinka, vis dar susiduriame su situacija, kai maisto produktų, paženklintų tuo pačiu prekės ženklu, produktų kokybė ir sudėtis ES valstybėse narėse skiriasi. Lietuva, kaip ir daugelis kitų ES šalių, siekiančių, kad visi  vartotojai būtų laikomi lygiais, nori suaktyvinti šio klausimo teisinį sprendimą.

Lietuva remia ir taryboje pristatytą Tarptautinio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms centro įsteigimo iniciatyvą, taip pat planus skatinti baltyminių augalų gamybą.   

Briuselyje ministras G. Surplys taip pat asmeniškai susitiko su Slovėnijos, Čekijos ir Kroatijos žemės ūkio ministrais.


Straipsnio komentarai

..2019-01-29
matot koks progresas. jeigu sovietiniais laikais būdavo piatiletkos tai dabar tarybininiai ESesininkai susigalvojo šešialetkas. Sovietiniais laikais jokių kompiuterių nebuvo. Turbūt visi šilutės skaičiavimo centro (ten kur dabar randasi darbo birža) kibernetiniai pajėgumai palyginus su šiuolaikiniu biudžetiniu telefonu būtų tik pabezdejimas prieš uraganą. Čia matyt tam kad garantuoti šviesų rytojų ir visada turėtų po ranka įsakymų kuriuos būtų galima vykdyti pagal logiką "patys muša patys rėkia". Tarsi bėgius nusitiesia iš anksto ir po to tupi ant krosnies ir trina su pelenais pilvus pasileidę per geltonosios spaudos priespaudos garsiakalbius įrašus apie tai kokie jie didvyriai. Pasaulį maitina bado žaidynėse. Kaip tas vargšas ožiukas kur laikė žemė kai dangus griuvo. Geriau pirma paaiškina kokiame patvoryje ropojo su drąsiais kėlėnais kad rado ar išdavė tokią pavardę? Komentaras patinka Komentaras nepatinka