Pasaulinę pelkių dieną – pažintis su vertingiausiomis šalies pelkėmis

Dzūkijos nacionalinis parkas Pelkių dieną paminės penktadienį, vasario 1 d., Marcinkonyse. Per renginį gamtininkai pasakos apie pelkės savybes, o menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai pristatys savo projektą apie pelkes.

Žemaitijos nacionalinis parkas vasario 2 d. organizuoja žygį į Siberijos ir Piktežerio pelkes. Žygeiviai aplankys Siberijos apžvalgos bokštą, Siberijos pelkėje augantį didžiausią šiame parke kadagyną, Piktežerio ežerą ir jį supančią pelkę.

Vasario 2 d. Tytuvėnų regioninis parkas kviečia į Praviršulio tyrelį. Krekenavos regioninio parko direkcija Pelkių dieną numato paminėti Pašilių pelkėje. Nemuno deltos regioninis parkas rengia kasmetinį žygį po Aukštumalos aukštapelkę, o Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija – žygį Pūsčios pelkėje. Kamanų gamtinio rezervato specialistai  organizuos viktoriną gamtoje – prie Kamanų pelkės mokomojo tako.

Į pelkes ir kitas šlapynes vis dar kartais žiūrima kaip į nevertingą žemę – jos nusausinamos, iškasamos, paaukojamos miestų infrastruktūrai. Iš Lietuvoje XX a. buvusių 1 500 didesnių kaip 50 ha pelkių likę tik kiek daugiau nei pusė. Tai sausinimo darbų, melioracijos padariniai.

Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 d. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis.

Pelkės bei šlapžemės – didelė ir mūsų krašto vertybė. Jos užima 6-7 proc. šalies ploto. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys yra itin retos, įrašytos į Raudonąją knygą.

Šiuo metu septynios Lietuvos vietovės yra paskelbtos tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis. Tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.