Išaugo šauktinių pasitenkinimas tarnybos sąlygomis kariuomenėje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad karių tarnybos sąlygų gerinimas yra tarp svarbiausių gynybos finansavimo prioritetų. „Per praėjusius metus atlikta ne viena tiesioginė šauktinių apklausa, siekiant išsiaiškinti svarbiausius jų poreikius ir nedelsiant į juos reaguoti, ir matome, jog priimti sprendimai dėl tarnybos sąlygų gerinimo atsispindi ir šauktinių pasitenkinime kariuomene“. Jis pabrėžia, jog net trečdalis šauktinių atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškia norą toliau rinktis profesinę karo tarnybą, tad investicijos į šauktinių tarnybos sąlygų gerinimą yra būtina kariuomenės, kaip darbdavio, patrauklumo didinimo sąlyga.

Remiantis tyrimo duomenimis, 2018 m. du trečdaliai, arba 59 proc. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių teigė esantys patenkinti kariuomenėje tiekiamu maistu, tuo tarpu 2016 m. taip manė mažiau nei pusė šauktinių. Per dvejus metus taip pat sumenko ir visiškai nepatenkintų maistu šauktinių skaičius: pernai tokių buvo 16 proc., kai tuo tarpu 2016 m. maistu nepatenkinti buvo beveik ketvirtadalis šauktinių. „Pastarieji yra Z kartos atstovai, kuri kariuomenėje pasiilgsta jai priimtinesnio greito maisto, pvz., picų, kebabų, tačiau dėl mažos energinės vertės į karių valgiaraščius tokie patiekalai netraukiami“, – aiškina viena tyrėjų, LKA prof. Jūratė Novagrockienė.

Atsižvelgus į karių pageidavimus, 2017 metais Lietuvos kariuomenė pakoregavo karių maitinimą – padidintas maistui skiriamas finansavimas, pakoreguoti valgiaraščiai, kuriuose gausu šviežių daržovių, salotų ir vaisių. Stacionarioje valgykloje kariams tiekiami virti makaronai su „Bolognese“ padažu, varškės užtepėlės su žalumynais ar daržovėmis, lazanija su varškės ir špinatų įdaru, švediški kukuliai su padažu, netgi mėsainiai ir gausybė kitų patiekalų, kurių iki tol nebuvo Lietuvos karių valgiaraštyje. Beje, to paties valgiaraščio patiekalais vaišinami ir garbingiausi kariuomenės daliniuose viešėję svečiai – pradedant Belgijos karaliumi Philippe, Nyderalandų karaliumi Willem Alexander ir baigiant Vokietijos kanclere Angela Merkel bei kitais garbingais svečiais.

Tyrimas taip pat rodo, jog pastebimai išaugo ir karių pasitenkinimas psichologiniu klimatu kuopoje – šiandien juo patenkinti beveik trys ketvirtadaliai, arba 72 proc. šauktinių (2016 m. – 65 proc.). Beveik 80 proc. šauktinių yra visiškai ir greičiau patenkinti ir ginkluote (2016 m. – 69 proc.), sąlygomis sportuoti, teikiamomis medicinos paslaugomis. Tyrimo metu buvo vertinamas ir kariui aktualus klausimas dėl avalynės. Nustatyta, kad 70 proc. šauktinių ja buvo patenkinti arba labai patenkinti. Panašiai kariai vertina ir jiems skiriamą aprangą.

Taip pat tyrimo duomenimis, nustatyta, kad didžioji dalis nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių yra patenkinti visais tarnybos aspektais: skyriaus, būrio vado, instruktorių savo srities išmanymu, galimybe lankyti šeimą. Jie taip pat patenkinti gyvenimo sąlygomis, buitimi.

Po nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos apie trečdalis jaunuolių norėtų likti Lietuvos kariuomenėje ir tapti profesinės karo tarnybos kariais. Tęsti tarnybą kaip profesinės karo tarnybos kariai jaunuoliai daugiausia nori dėl gero užmokesčio ir socialinių garantijų, karjeros perspektyvų ir visuomenės pagarbos kario profesijai.

Lietuvos gyventojų, jaunuolių ir karių požiūrį į tarnybą LKA Mokslo centras atliko 2018 m. lapkričio mėnesį 44 Lietuvos kariuomenės vienetuose ir daliniuose. Į klausimus atsakė 6428 respondentai, užpildę anketą internetinėje prieigoje.