Ministras G. Surplys atsakė Šilutės ūkininkams į neatsakytus klausimus

1. Dėl pieno kainų ūkininkams?

2018 m. sausį-lapkritį vidutinė pieno supirkimo kaina buvo 279,1 Eur už toną. Ji buvo 5,2 proc. mažesnė, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau palyginti su praėjusių penkerių metų atitinkamo laikotarpio vidurkiu (2013-2017 m. sausio-lapkričio mėn.), 2018 m. sausį-lapkritį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 6,6 proc. didesnė (2013-2017 m. sausio-lapkričio mėn. kainos vidurkis 261,9 Eur/t).

Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo keitimo projektas yra parengtas ir derinamas su pieno sektoriaus atstovais. 2018 m. lapkričio 21 d. bei gruodžio 20 d. buvo svarstytas Pieno tarybos posėdyje.

Esminiai pokyčiai, numatyti minėtame įstatymo projekte:

1. Numatoma lankstesnė pieno kainodaros sistema. Bazinių pieno sudėties rodiklių kaina žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo bendru sutarimu turi būti nustatoma pagal žalio pieno pardavėjų grupes arba derantis laisvai dėl bazinių pieno sudėties rodiklių kainos dydžio ir/ar bazinių pieno sudėties rodiklių kainos apskaičiavimo formulės;

2. Siūloma sustambinti pieno gamintojų grupes. Siūlomos grupės:

● kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio ar žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę:

● kai žalias pienas perkamas pieno supirkimo punktuose.

3. Nustatoma aiški ir skaidri priedų mokėjimo tvarka. Priedų rūšys ir jų dydžiai paskelbti ir aiškūs, už ką yra taikomi.

4. Nustatoma, kad informacija apie mokėtas kainas ir priedus turi būti viešinama.

2012-12-20 Pieno tarybos posėdyje nutarta:

1. Galutinį suderintą įstatymo projektą numatoma teikti LR Seimo pavasario sesijai (prasideda 2019 m. kovo 10 d.).

2. Iki sausio 25 d. Pieno tarybos nariai:

- išnagrinės Žemės ūkio rūmų pateiktą teisinę išvadą dėl Pieno įstatymo projekto ir pateiks savo nuomonę;

- pateiks nuomonę dėl pieno kainodaros formavimo būdų.

3. Pakviesti prekybos tinklų atstovus į kitą Pieno tarybos posėdį.

4. Galutinius sprendimus priimti gavus Europos Sąjungos Teisingumo teismo (ETT) Generalinio advokato išvadą dėl šio Įstatymo nuostatų atitikimo ES teisei, kurios bus pateiktos 2019 m. vasario 26 d. (tikėtina, kad po 2 mėn. po šios išvados pateikimo ETT pateiks galutinį sprendimą).

2. Kodėl nesikeičia laikotarpis 2006-2007 m. atsietai išmokai už kvotinį pieną? (Nuo 2009 m. ūkininkas turi 30 karvių bandą ir šios išmokos niekada negauna).

Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos (PLNP) atsiejimą nuo gamybos nustato ES teisės aktai. Atsiejimas nuo gamybos reiškia, kad išmokos mokamos už tam tikro atskaitos laikotarpio gamybą. Žemės ūkio ministerija ne kartą kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu leisti atnaujinti PLNP atskaitos laikotarpius, tačiau kiekvieną kartą gaudavo neigiamą atsakymą, motyvuotą tuo, kad visoje ES parama yra atsieta nuo gamybos, išskyrus tam tikrą paramos dalį, kurią ES valstybės narės gali skirti kaip savanorišką susietąją paramą.

3. Kodėl po deklaravimo laikotarpio yra koreguojamos kontrolinių žemės sklypų ribos ir paskui taikomos sankcijos pareiškėjams net už kelerius praėjusius metus?

Kontrolinių žemės sklypų (toliau – KŽS) ribos koreguojamos pasibaigus deklaravimui, todėl kad deklaravimas pradedamas anksčiau nei yra rengiama medžiaga, t. y. daromos ortofotografinės nuotraukos, skirtos KŽS riboms koreguoti. KŽS ribų koreguoti deklaravimo metu neįmanoma, todėl jos koreguojamos pasibaigus deklaravimui. Sankcijos už kelis praėjusius metus taikomos remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, kurie grindžiami nuostata, kad plotas, už kurį taikomos sankcijos, remiantis einamųjų metų ortofotografinių žemėlapių duomenimis, tapti netinkamas paramai dėl apaugimo krūmais ar medžiais per vienerius metus negalėjo.

4. Kodėl aplinkos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, t. y. patenkančios į ,,Natūra 2000“ ribas, draudžiama suarti ir atsėti žemes. Juk aktyvus ūkininkas, laikantis ūkinius gyvūnus, turi siekti, kad jo ūkyje būtų ruošiama kokybiška pašarų produkcija? Neatnaujinus tokių pievų gerų pašarų nebus galimybės gaminti.

Aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamos pievos ne tik prisideda prie klimato kaitos mažinimo, tačiau, mažindamos CO2 išsiskyrimą į aplinką, atlieka ypatingai svarbią aplinkos apsaugos funkciją – natūralių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių išsaugojimo prevenciją nuo neigiamo ūkininkavimo poveikio. Suprasdama aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamos pievos aplinkosauginę svarbą, Europos Komisija griežtai reglamentavo jų išsaugojimą įpareigodama pareiškėjus jų nearti, o tai padarius numatė įpareigojimą ūkininkams nedelsiant ją atkurti bei pritaikyti atitinkamas sankcijas.

Dėl „Natura 2000“:

• apribojimai (tarp jų ir draudimas suarti natūralias pievas ar ganyklas arba persėti jas kultūrinėmis žolėmis) yra privalomi ir kyla iš nacionalinių teisės aktų reikalavimų: Saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (tvirtinamų Vyriausybės nutarimu) ir kt., nežiūrint į tai, ar pareiškėjas prašo paramos pagal KPP priemonę, ar ne;
• potencialūs pareiškėjai, ketinantys dalyvauti KPP priemonėje, turi užsiimti tik minimalia žemės ūkio veikla, t. y. jiems netaikomas aktyvaus ūkininko apibrėžimas, o reikalaujama palaikyti gerą agrarinę pievų (ganyklų) būklę, laikantis vėlesnių šienavimo terminų (06.15-10.30).

5. Pareiškėjas kiekvienais einamais metais deklaruoja žemės ūkio naudmenas pagal nustatytas kontrolinio žemės sklypo ribas. Tačiau yra atvejų, kai 2017 m. NMA administravo paraiškas pagal naujai Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sugeneruotus žemėlapius, kur buvo keistos deklaruojamų plotų ribos. Agentūra reikalauja pareiškėjų sugrąžinti paramą už keletą praėjusių metų.

Pagal naujai sugeneruotus žemėlapius pakeistos KŽS ribos visiškai atitinka esamą situaciją vietovėje, nes tai einamųjų metų informacija, kurią naudoti kontrolei yra logiška ir būtina. Pareiškėjas, deklaruodamas savo žemės ūkio naudmenas, privalo žinoti jų būklę, kasmečius pokyčius, nes jis yra atsakingas už naudmenas, todėl pagal naujus ortofotografinius žemėlapius pakoreguoti KŽS negali būti netikėtumas pareiškėjui. Sankcijos už keletą praėjusių metų taikomos remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, kurie grindžiami nuostata, kad plotas, už kurį taikomos sankcijos, remiantis einamųjų metų ortofotografinių žemėlapių duomenimis, tapti netinkamas paramai dėl apaugimo krūmais ar medžiais per vienerius metus negalėjo.

6. Kodėl Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras NMA pateikia naujus žemėlapius po einamųjų metų deklaracijos, kuri paraiškas administruoja pagal naujai nustatytas ribas ir taiko pareiškėjams sankcijas?

Nauji žemėlapiai pateikiami pasibaigus deklaravimui, todėl kad deklaravimas pradedamas anksčiau nei yra rengiama medžiaga, t. y. daromos ortofotografinės nuotraukos, skirtos žemėlapiams koreguoti. KŽS ribų koreguoti deklaravimo metu neįmanoma, nes vyksta deklaravimas, todėl jos koreguojamos pasibaigus deklaravimui. Pagal naujus žemėlapius pakeistos KŽS ribos visiškai atitinka esamą situaciją vietovėje, nes tai tų pačių deklaravimo metų informacija, kurią naudoti kontrolei yra logiška ir būtina, o nustačius pažeidimus ir taikyti sankcijas.

Tačiau siekiant išvengti sankcijų dėl nedidelių KŽS ribų pokyčių 2019 m. Tiesioginių išmokų taisyklėse numatyta nustatant neatitikimus paraiškoje kiekvienam įbraižytam laukui taikyti leistiną įbraižymo paklaidą. Ji skaičiuojama pagal formulę 0,75 x P/10000 (ha), čia P – lauko išorinis perimetras metrais. Paklaida laukui negali būti didesnė kaip 1 ha. NMA, administruodama paraiškas, netaikys sankcijų dėl neteisingo deklaravimo, kai laukas persidengia iki leistinos įbraižymo paklaidos (Tiesioginių išmokų taisyklių 86.4. punktas).

7. Pareiškėjas dalyvavo investicinėje programoje ir pagal ją buvo įsigytas šildymo katilas, kūrenamas šiaudų ritiniais, daržovėms auginti uždarame grunte (šildomuose šiltnamiuose). Daržovės šiltnamiuose auginamos 12 mėn. Pareiškėjas deklaruoja 0,20 ha įvairių daržovių. Pagal susietą paramą už vaisius, uogas, daržoves ir baltyminius augalus prašyti paramos galima ne mažiau kaip už 0,50 ha deklaruojamą plotą. Kodėl šiltnamiuose auginamoms daržovėms, auginamoms uždarame grunte, nustatytas plotas 0,50 ha, o ne mažiausias deklaruotinas plotas 0,10 ha, kai galima prašyti paramos?

Pagal ES savanoriškos susietosios paramos schemą, kuri buvo notifikuota Europos Komisijai, yra nustatytas bendras tiek baltyminiams augalams, tiek daržovėms uždarame grunte (šildomuose šiltnamiuose) minimalus tinkamas susietajai paramai plotas vienam pareiškėjui – 0,5 ha.

Pažymime, kad 0,5 ha minimalus tinkamas susietajai paramai plotas vienam pareiškėjui yra nustatytas siekiant, kad susietoji parama būtų skiriama prekinę produkciją gaminantiems žemdirbiams.

8. Išmokos už naudingus žemės plotus yra suskirstytos pagal kategorijas ir jos mokamos skirtingu metu. Gal būtų įmanoma šias išmokas išmokėti vienu kartu? Tuomet ūkininkai tikrai pajustų finansinę paramą – būtų galima greičiau ir vienu kartu atsiskaityti su tiekėjais, padengti lizingo įmokas ir kt.

Visos tiesioginės išmokos yra išmokamos vienodu laiku. Dalyvavimas KPP 2014-2020 m. programos plotinėse priemonėse, pvz., „Ekologinis ūkininkavimas“ ar „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ yra laisvanoriškas, taip pat šiose priemonėse yra nustatyti tam tikri atskiri reikalavimai, kurių pareiškėjai privalo laikytis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, privalo įvertinti, ar laikysis nustatytų reikalavimų, ir tai, jog išmokas už dalyvavimą KPP priemonėse gaus skirtingu laikotarpiu, lyginant su gaunamomis Tiesioginėmis išmokomis.

Europos Komisija visuomet griežtai pasisako, kad negalima mokėti išmokų nepasibaigus reikalavimų įgyvendinimo laikotarpiui bei neatlikus visų administracinių bei fizinio apsilankymo vietoje patikrų, susijusių su jų kontrole.

9. Kodėl žemės ūkio skyriams skiriamas toks prastas finansavimas, kad vos užtenka atlyginimams išsimokėti. Kodėl skaičiavimo metodika tokia sunki, kad kaip besistengtume kasmet pinigų gauname vis mažiau. Minimalus mėnesio atlyginimas kyla po porąkart per metus, tačiau į tai neatsižvelgiama.

Žemės ūkio ministerija kasmet kiekvienai savivaldybei žemės ūkio ministro įsakymu patvirtina ir perveda konkrečią lėšų sumą, kurią savivaldybė gali paskirstyti savo nuožiūra, t. y. savivaldybė savo nuožiūra nustato etatų skaičių, darbuotojų darbo užmokesčio dydį, išlaidų, reikalingų prekėms, darbams ir paslaugoms, susijusioms su žemės ūkio funkcijų atlikimu, poreikį ir pati atsako už specialiųjų tikslinių dotacijų naudojimą pagal tikslinę paskirtį, naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

Susipažinti : Šilutės r. sav. 2016 m. skirta 234,2 tūkst. Eur, 2017 m. – 240,4 tūkst. Eur, 2018 m. – 228,6 tūkst. Eur, 2019 m. – 231 tūkst. Eur.

Vadovaujantis Lėšų, skirtų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, apskaičiavimo metodikos 2 punktu, lėšų poreikis savivaldybėms, deleguotoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti, skaičiuojamas atsižvelgiant į sąlyginį darbuotojų skaičių, lėšų poreikį darbo užmokesčiui, lėšų poreikį socialinio draudimo įmokoms, kitas darbų, prekių ir paslaugų išlaidas.

Pagal Metodikos 4 punktą, sąlyginis darbuotojų skaičius savivaldybėms apskaičiuojamas atsižvelgiant į pagrindinius savivaldybių darbuotojų darbo krūvį apibūdinančius rodiklius, pasiektus per praėjusius kalendorinius metus.

Atsižvelgiant į sudėtingą finansinę situaciją, vadovaujantis Metodikos 22 punktu ir kitais teisės aktais, taip pat Finansų ministerijos nustatytomis maksimalių asignavimų limitų apimtimis, kelerius metus lėšos žemės ūkio funkcijoms vykdyti numatomos mažesnės, negu apskaičiuotos pagal Metodiką (lėšos, apskaičiuotos pagal Metodiką, proporcingai sumažintos kiekvienai savivaldybei).

10. Dėl elnių neskaičiavimo ekologiniams ūkiams.

Priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ Įgyvendinimo taisyklių 1 priede yra pateikiamas skirtingų rūšių ūkinių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui (SG) sąrašas, kuris yra parengtas vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamentais.

Pažymėtina, jog perskaičiavimo koeficientai gali būti patikslinti arba išimties tvarka gali būti įtraukti kitų kategorijų gyvūnai ir pateikti Europos Komisijai, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas ir mokslinę informaciją, kuri turi būti paaiškinta ir išsamiai pagrįsta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ apraše.

Tačiau Žemės ūkio ministerija iki šiol nėra gavusi jokių mokslinių siūlymų bei rekomendacijų ir mokslinio pagrindimo, kodėl elniniai gyvūnai galėtų būtų įtraukti į remiamų SG sąrašą pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

11. Dėl pasiūlymo nedirbantiems žemės tiesioginių išmokų gavėjams duoti tik pusę bazinės išmokos.

ES reglamentai aiškiai nurodo, kad tiesioginės išmokos privalo būti mokamos už plotus, kuriuose palaikoma gera agrarinė būklė (šienaujama pieva ir pan.) neatsižvelgiant į tai, ar vykdoma gamyba, ar ne. Ūkiams, nevykdantiems gamybos, nėra numatyta galimybių mokėti mažesnes tiesiogines išmokas, tačiau svarbu tai, kad pareiškėjai gali gauti papildomą susietąją paramą už tam tikros rūšies augalus bei auginamus gyvulius, o susietajai paramai iš viso skiriama 15 proc. kasmetinio tiesioginių išmokų voko dalies.

12. Dėl reikalavimo ekologams daryti žemės tyrimus. Nesuprantama, kodėl to reikia, nes žemės kokybė tokiuose ūkiuose didėja.

Skaičiuojant augalų mitybai užtikrinti reikalingų planuojamam derliui išauginti dirvožemio maisto medžiagų (azoto, judriojo fosforo, judriojo kalio) kiekį manome, kad ūkininkai dirvožemio nealins (o jį gerins), o dirvožemiui gerėjant bus gaunamas didesnis derlius. Tai nauda ne tik aplinkai, bet ir ūkininkui.

Ūkininkaujant ekologinės gamybos būdu yra laikomasi daug įvairių principų. Vienas jų – tausoti dirvožemį, aplinką. Be abejo, nenaudojant ekologiškai ūkininkaujant sintetinių cheminių pesticidų jau tausojama aplinka, tačiau svarbu atsižvelgti į augalų rotaciją, auginti augalus, tinkančius pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir hidrometeorologines sąlygas. Pažangūs ūkininkai jau daugelį metų savanoriškai atlieka agrocheminius dirvožemio tyrimus, turi laukų istoriją ir seka, ar dirvožemio sudėtis gerėja ir kiek gerėja, ar dirvožemis nealinamas. Tačiau norint žinoti, ar dirvožemis nealinamas ir koks jis yra, reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ 40 punkte, kad privaloma visuose sertifikuotuose plotuose, kuriuose auginami pasėliai (išskyrus plotus, kuriuose auginami sodai, uogynai, vaistažolės ir yra pievos) ūkio subjektams ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus turėti paimtus dirvožemio ėminius ir atliktus agrocheminius dirvožemio tyrimus pHKCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekių ir organinės anglies (humuso). Juk žinant šiuos parametrus, galima tiksliau parinkti augalus, įvertinti laukuose leistinų ekologinėje gamyboje trąšų poreikį – kokių trąšų ir kiek reikia.

13. Dėl draudimo tręšti dirvas žiemą.

Vadovaujantis Nitratų direktyva, kuri apibrėžia reikalavimus vandenų taršai mažinti, tręšimas galimas tik tuo laikotarpiu, kai augalai gali pasisavinti jų vegetacijai reikalingas medžiagas. Tręšimas draudžiamas ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Tręšimas laikotarpiu, kai augalai maisto medžiagų nepasisavina, ekonomiškai nenaudingas ūkininkui ir papildomai sudaromos prielaidos intensyviai vandenų taršai.
Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija kasmet peržiūri nustatytą draudimo tręšti laikotarpį (draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d.) ir, esant palankioms einamųjų metų klimato sąlygoms, tręšimo laiką tikslina.

14. Dėl Aplinkos ministerijos veiksmų stabdant polderių sistemos tvarkymą ir priežiūrą?

Žemės ūkio ministerija ir Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrius neturi nusiskundimų dėl polderių tvarkymo ir priežiūros apribojimų iš Aplinkos ministerijos.

Polderių priežiūra atliekama vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-452 dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.10.03:2014 „Polderių techninė priežiūra ir naudojimas. Pagrindiniai reikalavimai“.

15. Dėl situacijos, kai vienas laukas priklauso 20 asmenų, o reikia vykdyti melioraciją, tačiau ne visi sutinka?

Vadovaujantis 1993 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 5 str. 1 p. „1. Žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams ir kitiems naudotojams dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.“ Už įstatymų nesilaikymą gali būti skirta nuobauda įstatymų nustatyta tvarka.

16. Kodėl medžiotojų būreliai be konkurso prasitęsia valstybinės žemės naudojimą?

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) neišduoda ir nepratęsia leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (toliau – Leidimas).

Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.512 „Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka), 4 punkte nustatyta, kad Leidimą išduoda, jo galiojimą pratęsia, sustabdo arba išduotą Leidimą panaikina Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Leidimas išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Tvarkos 10 punkto nuostatomis Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, prieš pratęsdamas Leidimą, prašo Nacionalinės žemės tarnybos pagal kompetenciją informuoti departamentą apie tai, kokias papildomas sąlygas dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo valstybiniuose miškuose, pageidauja, kad būtų įrašytos pratęsiant Leidimą.

17. Dėl priežasčių, kodėl paprašius kompensacijos už prarastus pasėlius, tikrinti pradeda visos įmanomos organizacijos?

Žemdirbiams paprašius kompensacijos už dėl liūčių žuvusį 2017 m. derlių, dėl užmirkimo žuvusių pasėlių plotus iki 2017 m. lapkričio 1 d. turėjo nustatyti (patikrinti) savivaldybių sudarytos komisijos. Parama šiems nuostoliams kompensuoti buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal patvirtintas taisykles. Įvertinti, ar pareiškėjas atitinka taisyklių reikalavimus ir apskaičiuoti paramos dydį turėjo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC). Paramą išmokėjo NMA. Ji turėjo patikrinti, ar turi visus reikalingus duomenis tam, kad parama pasiektų pareiškėjus. Jokios kitos organizacijos tikrinti neturėjo.

Pareiškėjui paprašius paramos už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius, pareiškėjo pateiktus duomenis patikrino ŽŪIKVC ir NMA. NMA pasirinktinai vykdė patikras vietoje arba nuotolines patikras.

18. Dėl problemos su savivaldybės žeme dalyvaujant KPP kaimų atnaujinimo priemonėje (savivaldybė duoda sklypą bendruomenei, o jį paskui turi susigražinti).

Atsižvelgiant į kilusias problemas, susijusias su turto valdymu, buvo patikslintos priemonės įgyvendinimo taisyklės ir numatyta išimtis:

„12.3.1. pareiškėja – savivaldybės administracija – teisėtais pagrindais valdomą turtą gali būti perdavusi valdyti, naudoti ir disponuoti teisėto valdymo pagrindais kitai savivaldybės įstaigai (-oms) ir (arba) įmonei (-ėms), vykdančiai (-ioms) valstybės ar savivaldybės funkcijas (pvz., švietimo, ugdymo, kultūros, geriamojo vandens tiekimo ar kt.), bei kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, jeigu projekte numatyta investuoti į negyvenamųjų pastatų bendrąsias konstrukcijas, statinių inžinerines sistemas, bendrojo naudojimo patalpas, taip pat sporto aikštynus“.

19. Dėl jauniems specialistams keliamų aukštų reikalavimų dalyvauti VVG verslo projektuose.

Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544, nėra numatyta reikalavimų jauniems specialistams, tačiau papildomus reikalavimus pagal kiekvienos teritorijos vietos plėtros strategijas, gali nustatyti pačios VVG, taip pat VVG gali tobulinti verslo plano formą, kuri taisyklėse yra tik pavyzdinė.

Pažymėtina, kad šiuo metu yra atliekamas minėtų taisyklių pakeitimas, kuriame (be kitų) pakeitimų numatomi supaprastinimai ir verslo projektams, planuojama, kad iki sausio mėn. pabaigos pakeitimo projektas bus paskelbtas derinti su visuomene Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS), taip pat išsiųstas visoms VVG.

Numatomi supaprastinimai:

1) sutrupinamas vietos projekto kontrolės laikotarpis iki 3-jų metų;

2) mažinami ekonominio gyvybingumo reikalavimai, mažos vertės projektams (kuriuose prašoma paramos suma iki 10 tūkst. Eur) ekonominio gyvybingumo rodikliai bus skaičiuojami tik paraiškos pateikimo metu. Verslo plėtros atveju – skolos ir grynojo pelningumo, o verslo pradžios atveju – skolos;

3) lengvinamos skolintų lėšų projektui užtikrinimo sąlygos, paskolos sutartį reikės pateikti tik iki to mokėjimo prašymo, kuriame investicijos įsigyjamos naudojant skolintas lėšas.

20. Dėl to, kad būtų leidžiama Šilutės r. Natūra 2000 pievose ir ganyklose arti.

Dėl išsakytų lūkesčių įgyvendinimo reikalingas Aplinkos ministerijos palaikymas ir pritarimas bei teisės aktų ir Vyriausybės nutarimo (taip pat ir Nemuno deltos regioninio parko nuostatų, apsaugos reglamento, gamtotvarkos plano) pakeitimai.

Nemuno deltos užliejamos pievos patenka į regioninio parko funkcinio prioriteto zoną. Kitaip tariant, apribojimai (tarp jų ir draudimas suarti natūralias pievas ar ganyklas arba persėti jas kultūrinėmis žolėmis) yra privalomi ir kyla iš nacionalinių teisės aktų reikalavimų: Saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (tvirtinamų Vyriausybės nutarimu) ir kt., nežiūrint į tai, ar pareiškėjas prašo paramos pagal KPP priemonę Natura 2000, ar ne. Iš KPP kompensuojame tik nuostolius, kurie kyla iš šių privalomųjų apribojimų, o patys apribojimai nėra KPP reglamentavimo objektas.

Jeigu pievos patenka ir į aplinkos atžvilgiu jautrių pievų sluoksnį, jose taip pat draudžiamas arimas. Šis draudimas nustatytas visos ES lygmeniu ir yra svarbus dėl to, kad tokiu būdu siekiama išsaugoti tose pievose esančią ypatingą bioįvairovę.

21. Dėl valstybinės žemės nuomos, kai neturintys jokių galvijų Šilutės r. turi labai didelius plotus valstybinės žemės, ją deklaruoja ir gauna išmokas, o ūkininkai turi dirbti žmonių iš valstybės išnuomotas žemes ir dar taikytis prie nustatomų sąlygų. Ūkininkas, turėdamas daug gyvulių, negali pagrįsti, kur deda mėšlą.

Jei ūkio subjektas, tręšdamas laukus ar ganydamas gyvulius, viršija 170 kg /ha azoto, jis turi mėšlo ar srutų perviršį parduoti ar perduoti kitiems asmenims, ir šį sandorį įregistruoti Žemės ūkio valdų registre. Paprastai tokiu būdu yra išsprendžiama klausime minima problema.