Verslui pristatytos priemonės, kaip bus kovojama su probleminiu lošimu

„Tikime, kad užkirsti kelią priklausomybei yra daug efektyviau, nei kovoti su pasekmėmis, todėl ypatingą dėmesį priemonių plane skiriame švietimui ir sąmoningumo ugdymui. Tačiau nepamirštame ir tų žmonių, kuriems vien prevencinių priemonių jau nebepakanka. Šią problemą spręsime kompleksiškai“, – sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Verslą ir nevyriausybines organizacijas Finansų ministerija pakvietė prisijungti, įgyvendinant plane įvardintas priemones, bei siūlyti savų iniciatyvų, galinčių mažinti probleminio lošimo sukeltas problemas.

Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planas yra vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbų, kurie apima lošimų ir loterijų žaidėjų apsaugos stiprinimą.

Azartiniai lošimai, lažybos ir nauji kompiuteriniai žaidimai, turintys azartinių lošimų požymių, tampa masiniu laisvalaikio leidimo būdu. Psichikos sveikatos specialistų teigimu, azartiniai lošimai yra specifinė pramogos rūšis, kuria piktnaudžiaujant gali susiformuoti priklausomybė.

Priklausomybė gali sukelti įvairių socialinių ir psichologinių problemų ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems. Tyrimų duomenimis, nuo minėtos problemos daugiausia kenčia 18–40 metų vyrai. Azartinių lošimų būdų gausa, technologinė pažanga, naujų azartinių lošimų organizavimo virtualioje erdvėje galimybių atsiradimas lemia ir su azartiniais lošimais susijusių problemų paplitimą. Pasaulinė statistika teigia, kad nuo 0,2 iki 5,8 procento pilnamečių asmenų ir nuo 0,2 iki 12,3 procento paauglių su lošimu susijusi veikla atitinka probleminio lošimo nustatymui taikomus kriterijus.