Septyniolikmetis smurtaudamas „auklėjo“ mažametį, kol pats sėdo į kaltinamųjų suolą

L. V. nusikalto pernai  Vaikų globos namuose atėjęs į kambarį, kur ant lovos sėdėjo mažametis berniukas. Paauglys tyčia sugriebė vaiką už peties, o kad auka neištrūktų, kumščiu trenkė du kartus globotiniui į veidą. Smūgių pasekmės: poodinė  kraujosruva kairio skruosto srityje. Nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu vaikas parodė, kad pas jį ir brolį į kambarį atėjo L. V., kuris sudavė į veidą du smūgius, po kurių jautė skausmą tris dienas, liko mėlynė.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino tiesioginis liudytojas, matęs, kas įvyko kambaryje. Po L. V. smūgių mažametis šaukė, kad jam skauda, veide iššoko guzas.  Mušeika aukos neužjautė, tik juokėsi. Kunkuliuojantį pykčiu L. V. įsiminė ir liudytoja, buvusi virtuvėje. Nepilnametis niekur nerado savo batų, todėl buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytoja pro durų tarpą matė, kaip jis mosikavo rankomis, kažką trankė. Tiesa, jo aukos tuo sykiu nematė. Kai ji įėjo į kambarį, L. V. pasišalino. Ant lovos sėdėjo sumuštas mažametis su smūgių žymėmis veide.

Ėjo daryti „tvarkos“

L. V. kaltu prisipažino visiškai. Mažametį apkūlė dėl to, kad šis negražiai kalbėjęs apie vieną darbuotoją. Apie tai jam pasakė kitas vaikas. Tada ir nudrožė į kambarį „pamokyti“ mažamečio. Žodžiu, stipresnis prisiskyrė sau teisę veikti smurtu dėl „gėrio“ pergalės. Tik pergalės nebuvo – padaryta nusikalstama veika.  L. V. apgailestavo taip pasielgęs. Bet ar tas gailestis nuoširdus? Nebent solidaus amžiaus ūkininkės ašara teisme rodė, kad ji pergyvena dėl vaikino, kurį priėmė į šeimą ir taip ištiesė pagalbos ranką svetimam. Kaltinamajam tereikėjo tai suprasti, įvertinti ir teisingai pasinaudoti šeimos gerumu.

Nemanė esąs kreivame take

2017 metais L. V. jau tris kartus buvo teistas baudžiamuoju įsakymu dėl atvirų vagysčių. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu neišsisukinėjo, kaltę pripažino visiškai, todėl į kaltinamųjų suolą neteko sėsti: Šilutės rajono apylinkės teismas jo bylas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Visus kartus L. V. pelnė laisvės apribojimo bausmes tikint, jog pasitaisys, susiprotės. Deja, nesuprato. Gal koją pakišo menkas išsilavinimas? Nors baustas administracine tvarka ir tris kartus teistas, bet kieto teismo suolo nepatrynęs, paklaustas dėl teistumo, L. V. nurodė, jog neteistas. Šiandien manoma, jog ankstesnės jam skirtos bausmės galėjo nepasiekti savo tikslų. Gyvenimo realijų miglotas suvokimas nedvejojant  rodo, kad nepilnamečiui mokymasis  tikrai būtų buvęs naudingas.

Nepasodino

L. V. baudžiamąją bylą išnagrinėjo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė. Kaltinimą palaikė prokuroras  Marius Maurius, teisiamąjį  gynė advokatas Rimvydas Valančius. Jau po posėdžio, anot  teisėjos, jei iš 100 teisiamųjų bent 5 ims gyventi dorai, būtų gerai. Kaltinamasis L. V. išvengė nelaisvės, tačiau jam paskirta maksimali laisvės apribojimo bausmė, kuri  dėl visiško prisipažinimo sumažinta trečdaliu. Jo laisvė apribota vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Per tą laiką L. V. įpareigotas mokytis, dirbti arba registruotis Darbo biržoje, be to, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Skirta ir auklėjamojo poveikio priemonė (elgesio apribojimas) – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo.