TŪKSTANTMEČIO KARTA: interneto bei socialinių tinklų žmonės

Patyrinėkime šiuolaikinę kartą, literatūroje dar vadinama: „Y“ (g. 1982-2004 m.) ir „Z“ (g.2005-…2023 m.) kartomis. Dėl technologijų proveržio ši karta dar vadinama interneto bei socialinių tinklų žmonėmis.

Joel Stein išsamiai aprašė šios kartos atstovus knygoje: „Millennials: The Me Me Me Generation“. Autoriaus žodžiais, karta „Aš“ („X“) pagimdė kartą „Aš Aš Aš”. J. Stein dėsto: “narcisizmas bei narcisistinis asmenybės sutrikimas kartai, perkopusiai per dvidešimtmetį, būdingas tris kartus labiau nei jų seneliams.” Jie dėmesingi sau, manantys, kad pasaulis sukasi tik aplink juos. Jei pasaulis atsisako patvirtinti jų didingumą, „aukšta“ savivertė varo juos į neviltį,. Ši karta turi didelių lūkesčių, susijusių su karjera, ir dar didesnę tikimybę, kad jie nebus patenkinti. Veiklose siekia lyderystės ir nori būti konkurencingoje, augančioje aplinkoje, daryti įtaką, ir gauti naudos bei apdovanojimų.

Simon Sinek išskiria keletą asmenybės formavimąsi įtakojančių faktorių: 1) Šeima, 2) Technologijų pasaulis 3) Aplinka.

ŠEIMA

Manoma, kad šeimos įtaka yra mažesnė negu ankstesnių kartų. Tai nutiko dėl nuolatinio tėvų (X) užimtumo. Auklėjimo arba įtakos funkciją papildo socialiniai tinklai bei kompiuteriniai žaidimai. Be to, Stein teigia, kad „vaikai auga neįgyvendintose tėvų lūkesčiuose ir jų auklėjimo strategijose“. Jiems kartojama, kad jie yra ypatingi, kad jie gali pasiekti visko, ko tik nori gyvenime, tik dėl to, kad jie to nori. Jų ugdymą įtakoja tėvų požiūris, kuomet vaikų nesėkmės būna vertinamos ne kaip pačių vaikų, o kaip mokytojų bei mokyklų nesėkmės. Šiuolaikinė mokykla visais įmanomai būdais stengiasi motyvuoti, apdovanodami taip pat. Dalina medalius ne tik už pasiekimus, bet ir už dalyvavimus. Vaikai gauna apdovanojimus, net ir tada, kai yra paskutiniai. Jaunuoliams užbaigus mokyklą ir nuėjus į darbą tenka susidurti su realybe, kad jie nėra ypatingi. Jie staiga nebegauna greito pripažinimo ir paaukštinimo, jie negauna pagyrimų jei yra paskutiniai. Tenka kantriai dirbti. Iš esmės jie nebegauna to, ko nori. Ateina nusivylimas savimi. Iš tikrųjų, tai karta, turinti žemesnį savęs vertinimą, nei prieš tai buvusios kartos!
Konsultuoju jaunus žmones, besirenkančius studijas bei darbus . Jie turi daug pasimetimo savo noruose, jiems atrodo jie gali daug, bet nežino ko nori. Nenustoju stebėtis kaip jie lengva ranka renkasi, pabando ir meta. Meta studijas nepraėjus nei metams, keičia darbą kartais net 2-3 kartus metuose . Jiems pažįstamas noras – „Lipti į kalną, kad pasaulis pamatytų juos, bet jiems pritrūksta kantrybės lipti į kalną tam, kad patiems pamatyti pasaulį.“

Jų pasaulio dalimi šiandien tampa Technologijos

TECHNOLOGIJŲ PASAULIS

Mes augame technologijų pasaulyje: Facebook, Instagram,Twitter, Tinder…. Čia galima užsidėti „filtrus“ ir parodyti, kad gyvenimas yra nepakartojamas ir nuostabus, net gi esant depresijoje. Tai kartais prasilenkia su realybe.

Yra įrodyta, kad priklausomybė nuo prietaisų bei telefonų, turi tiesioginį ryšį su išsiskiriamu dopaminu. Tai nuolatinis dopamino (malonumo hormono) poreikis. Kaip tai veikia? „Tekstinimas“ įgauna prasmę. (Išsiunčiama dešimt žinučių „Labas“ ir iš karto sulaukus atsakymų, pasijaučiama geriau; „Papostinus“ Facebook‘e ir sulaukus „like“ taip pat iš karto pasidaro geriau. Būtent todėl yra tikrinami telefonai, nes laukiama reakcijų. Reakcijos tampa apdovanojimais. Jei reakcijų mažoka arba jų nėra, tuomet iš karto kyla nerimas ir mintis: „kažkas su manimi negerai“, arba: „aš kažką darau ne taip“. Trauma jaunimui yra būti „užblokuotam“ ar išmestam iš draugų rato Facebook‘e Kodėl? Todėl, kad kai gaunamos teigiamos reakcijos, gaunamas dopaminas. Tai yra ta pati medžiaga, kuri gaminasi vartojant psichotropines medžiagas ir lošiant. Suaugusieji, turintys priklausomybių įvardina, jog tokiu būdu jie mažina savo stresą: kuomet patyrę sunkumus jie atsigręžia ne į žmogų, o į alkoholį. Deja…mūsų vaikai mokosi to paties , tik per kitą priklausomybės formą. Tačiau, turėdami daugybę “draugų” ir “sekėjų”, jie sugeba gerai ir greitai “išsukti savo brendą“. Kaip ir visoje pardavimų srityje, pozityvumas ir pasitikėjimas savimi čia laimi.

„Žmonės Facebook’e pučia save kaip balionus“, – sako psichologijos profesorė W. Keith Campbell. Kai visi jums pasakoja apie savo atostogas, vakarėlius ir kitokias reklamines akcijas, jūs pradedate puošti savo gyvenimą, kad nuo jų neatsiliktumėte. Jei tai gerai atliksite „Instagram“, „YouTube“, „Twitter“, – galėsite tapti mikro-įžymybe.“

Kur čia didžiausia problema?

O gi tai, kad dauguma, nebežino kaip kurti santykius realioje aplinkoje. Tenka išgirsti, kad dauguma santykių nėra atviri ir nuoširdūs, jie prisipažįsta, kad draugais jie negali j pasiremti bei pasitikėti. Gilių santykių mažoka. O dar blogiau, kad susidūrę su sunkumais ir neturėdami streso valdymo įgūdžių, jie atsigręžia ne į žmones, o į prietaisus, ir socialiniuose tinkluose ieško greito kontakto , bei patiria greitą, trumpalaikį palengvėjimą. Tyrimais jau yra irodinejama, kad žmonės, dažniau būnantys Facebook platformoje, dažniau patiria depresines būsenas bei nerimą.

Meilė. Čia yra – Tinder, greita pažinčių programėlė, kur nebereikia stengtis, laukti ir mokytis, kaip prieiti prie merginos, kaip pakalbinti. Čia –Tinder, nereikia mokytis jokių bendravimo įgūdžių , nereikia nerimauti, kad atsūmė ar priimė, tiesiog reikia „braukti“ („Swaipinti“).

Dirbdama su vyrais ir moterimis psichoterapiškai tyrinėju santykių bėdas. Su Tinder mane supažindino klientai . Šiandien žinių ir klientų patyrimų tiek daug, kad rodos knygą galėčiau parašyti. Pasimatymai 2-4 per diena … skirstymas į: „ friends“ , „friends with benefits“ , „zero“ ir t.t. Per mėnesį gali būti kelios dešimtys pažinčių, ieškant geriausio varianto. Daug pažinčių ir dar daugiau vienišų, pasimetusiu žmoniu!

APLINKA

Pasitenkinimas darbu ir artimo ryšio kūrimas – tai yra tai, ko negalima gauti iš karto. Tai lėtas, ne visada malonus ir nesibaigiantis procesas. Čia nėra APPs‘ų…

Ko reikia išmokti bei išmokyti?

Tai KANTRYBĖS, kad dalykai, kurie gyvenime tikrai yra vertingi , tokie kaip meilė, pasitenkinimas darbu, džiaugsmas, laimė, pasitenkinimas gyvenimu ir savimi, visiems šitiems dalykams reikia laiko. Kelionė yra nelengva ir ilga , ir jei nemokėsi paprašyti pagalbos,nes neturi tokių įgūdžių, tu nukrisi nuo kalno. Blogiausias scenarijus: mes jau turime augančius suicidinius bei smurto atvejus, sveikatos problemų – depresiją bei nerimą. Ištisa karta eina per gyvenimą be pasitenkinimo juo, nerasdami džiaugsmo, nesukurdami ilgalaikių santykių. Nuo 2000-ųjų stebimas empatijos mažėjimas. Tūkstantmečio kartai empatijos trūkumas ne tik neleidžia rūpintis kitais – jiems sunku suprasti kitų požiūrius net gi intelektualiai.

Mes turim nuostabius, protingus vaikus , kurie patalpinami į aplinką , kur svarbūs skaičiai ir greitis, kur kiekybė yra svarbiau už kokybę, kur bendradarbiavimas praranda prasmę, nes konkurencija išauga – kiekvienam už save. Atliktas tyrimas su vyr.klasių moksleiviais bei studentais (Salve Regina University) parodo, kad jaunuoliai mėgsta darbą grupėse .Verta išnaudoti tai. Didžiausias ateities poreikis ir būtinybė – išlavinti tuos žmogaus gebėjimus, kurie nepasiekiami robotams: kūrybiškumą, vaizduotę, iniciatyvą. Įsiminimas nebegali likti mokymo pagrindas. Šią funkciją gali atlikti kompiuteriai ir išmanieji akiniai, kurie greitai transformuosis į lęšius. Galimybė greitai susirasti reikiamos informacijos galutinai išlaisvins vaikus nuo mokymosi mintinai. Jiems nebereikės perkrauti smegenų nereikalingomis žiniomis, kurių didžioji dalis, kaip rodo praktika, ateityje nepanaudojama.Prognozuojama, kad ateityje realių mokytojų ir dėstytojų nebereikės. Universitetai išliks, tačiau tai bus virtualios aukštosios mokyklos.

Tačiau, kad ir kuo žmogus užsiimtų, pirmiausiai bus vertinamas jo originalus požiūris, vaizduotė ir intuicija, padedančios greitai orientuotis kintančiomis aplinkybėmis. O pasitenkinimą ir laimę teiks per amžius nesikeičiantys ir nesenstantys dalykai – tai artimi , nuoširdūs ir žmogiški, gyvi santykiai!