Petrui Čeliauskui - tik 90!

2019-03-18, ​Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas

Kovo 18 d. žymiam Lietuvos pedagogui, kraštotyrininkui, muziejininkui, esperantininkui, žodynininkui, vertėjui, redaktoriui, istorikui, publicistui Petrui ČELIAUSKUI sukanka 90 metų. Petras ČELIAUSKAS yra legendinė asmenybė. Šioje trumpoje publikacijoje tik trumpai apžvelgsime vieną iš jo veiklos sričių, t.y. esperantiškąją.

Petras ČELIAUSKAS gimė 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškių kaime, Švėkšnos valsčiuje. Jau 1939 m. būdamas 10-mečiu berniuku vaikų žurnale “Šaltinėlis” susipažino su tarptautine Esperanto kalba. Bet atėjo 1940 metai, Lietuva buvo okupuota, o Esperanto kalba tuometinėje Tarybų Sąjungoje buvo uždrausta.

Baigęs Švėkšnos gimnaziją, atitarnavęs tarybinėje armijoje, baigęs pedagogikos studijas jis visą gyvenimą iki pat užtarnauto poilsio ( viso 45 metus ) dirbo matematikos, braižybos ir astronomijos mokytoju Švėkšnoje. 17 metų buvo Švėkšnos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Tačiau užtarnautas poilsis jo gyvenime yra tik sąlyginė sąvoka, jam poilsis yra vieno darbo pakeitimas kitu.
Jis gyvenime turėjo ir tebeturi dvi didžiules aistras, t.y. gimtąją Švėkšną ir Esperanto kalbą. Ir vienoje ir kitoje srityje jis nuveikė vienam asmeniui sunkiai įveikiamus didžiulius darbus.

Po Stalino mirties apie 1956 metus Tarybų Sąjungoje prasidėjo šioks toks atšilimas. Spaudoje jau kartais galima buvo pamatyti žodį Esperanto. Ir Petras ČELIAUSKAS prisiminė savo vaikystės susidomėjimą šia kalba, savarankiškai ją išmoko ir tuoj pat įsitraukė į aktyvią esperantininkų veiklą – prenumeravo spaudą Esperanto kalba, kaupė biblioteką šia kalba, pradėjo dalyvauti esperantininkų renginiuose , pvz. nuo 1975 m. Baltijos esperantininkų stovyklose ir kitur.

Tačiau labiausiai jį traukė literatūra, vertimai, redagavimas. Tam, kad pramuštume geležinę uždangą leidybai Esperanto kalba po daugelio metų kryptingo darbo 1986 m. “Vagoje” bendromis jėgomis pagaliau pavyko išleisti Petro ČELIAUSKO meistriškai išverstą Eduardo MIEŽELAIČIO “Žmogų”. Taip prasidėjo jo itin aktyvi ir labai produktyvi jo literatūrinė vėikla.

Lietuvoje nebuvo modernios ir populiarios knygos apie tarptautinės kalbos problematiką ir Esperanto konkrečiai. Ir Petras ČELIAUSKAS imasi šio darbo. 1989 m. leidykla “Vyturys” serijoje “Noriu žinoti” išleidžia jo knygą “Nuo Babelio iki Esperanto”.

Petras ČELIAUSKAS entuziastingai ėmėsi kitų vertimų. Dar viena jo meistriškai išversta knyga buvo Antano BARANAUSKO “Anykščių šilelis”. Ją pavyko išleisti tik 2003 m. Kauno leidykloje ‘Ryto varpas” lietuvių ir Esperanto kalbomis.

Sekė visa eilė kitų verstinių knygų, pvz. Vlado MOZŪRIŪNO “Legenda apie Vilniaus pilį”, Salomėjos NERIES “Eglė – žalčių karalienė”, Maironio “Jūratė ir Kąstytis”, pasaka “Saulės vaduotojas” ir kitos. Petras ČELIAUSKAS vertė ir atskirus įvairių Lietuvos poetų eilėraščius, kurie buvo atspausdinti įvairioje periodikoje Esperanto kalba. Tokių yra per 60, kurių autoriai yra 24 Lietuvos poetai. Jo plunksnai priklauso ir kelios dešimtys ( viso 86 ) lietuviškjų dainų tekstų vertimų. Jis vertė ir iš kitų kalbų į Esperanto kalbą, pvz yra išvertęs nemažai 12-os baltarusių poetų eilėraščių, Adomo MICKEVIČIAUS poemos “Konradas Valenrodas” fragmentus, Šota RUSTAVELI “Karžygis tigro kailyje” ištraukas.

Petras ČELIAUSKAS yra vertęs ir iš Esperanto kalbos į lietuvių kalbą. Lietuvoje buvo išleista vengrų rašytojo Ištvano NEMERĖS knyga “Uždaras miestas” ( 1992 m. ).

Vienuolika metų Petras ČELIAUSKAS gyveno Kaune ( 1995 – 2005 ) ir tuo metu redagavo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalą “Litova stelo” ( Lietuvos žvaigždė ). Ir ne tik redagavo, bet didele dalimi užpildė ir jo turinį. Čia jis pasireiškė kaip puikus publicistas. Žurnalui jis parašė per 30 interlingvistinių ir esperantologinių straipsnių. Taip pat jis parašė per 50 straipsnių apie Lietuvos istoriją, kulturą, literatūrą. Vėliau jų ir kitų straipsnių pagrindu gimė atskira knyga “Litovio dum jarcentoj “ ( Lietuva per amžius ), kuri buvo išleista Kaune 2002 metais.

2008 metais jis sudarė ir išleido išsamią knygelę “Bibliografio de Litoviaj Esperanto-eldonajhoj. 1890-2006 “ ( Lietuvos Esperanto leidinių bibliografija 1890-2006 ).

Petras ČELIAUSKAS redagavo ir daugelį kitų autorių knygų, parengė visa eilę smulkesnių leidinių.
2009 metais Petro ČELIAUSKO 80-mečio proga Lietuvos esperantininkų sąjunga jo garbei išleido kapitalinį leidinį “El mia Esperanta skatolo” ( Iš mano esperantiškos dėžutės ) , į kurią pateko atskiromis knygomis neišleisti jo vertimai ir straipsnių esperantiška bei lietuviška tematika rinkinys, 520 psl. ).

Per 20 metų Petras ČELIAUSKAS praleido prie savo darbo stalo sudarydamas didžiulį plačiausią Lietuvoje ”Didijį lietuvių-Esperanto kalbų žodyną” ( 816 psl. ), kurį 2018 m. pabaigoje išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę Petras ČELIAUSKAS dalyvavo 8-iuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse.

Petras ČELIAUSKAS yra pripažintas tarptautiniu mąstu. 1997 m. jis gavo tarptautinę Grabovskio premiją, o 1999 m. jis yra išrinktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos ( Universala Esperanto-Asocio ) garbės nariu. Jis yra vienas iš trijų visų laikų Lietuvos esperantininkų, kurie įeina į pasaulinę žymiausių esperantininkų enciklopediją.

Petro ČELIAUSKO portretas nebūtų pilnas jei nepaminėtume ir jo labai produktyvios veiklos gimtosios Švėkšnos labui. Susidomėjęs kraštotyra jis 1969 m. įkūrė Švėkšnos muziejų ir jam vadovavo iki 1997 m.. Parašė ir išleido keletą knygų apie Švėkšną , tarp jų poezijos antologiją “Švėkšnos Lyra” ( 2009 ), “Švėkšna atsiminimuose” ( 2010 ) ir kapitalinį darbą Švėkšnos enciklopediją pavadinimu “Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai” ( 2012 ). Už kraštotyrinę veiklą 1995 m. apdovanotas Šilutės rajono Sidabrinės nendrės premija..Lietuvos kraštotyros draugija 2000 m. jį išrinko Garbės kraštotyrininku. 2012 m. tapo šalies konkurso “Lietuvos kaimo spindulys” laureatu Kaimo knygnešio kategorijoje.

Ir šiandien Petras ČELIAUSKAS yra žvalus, kūrybingas ir nenuilstamai dirba toliau. Ant jo darbo stalo eilinis kapitalinis darbas – Lietuvos esperantininkų sąjūdžio istorija su enciklopedija.

Stiprios sveikatos ir naujų viršukalnių, jubiliate!
 

sveksnosnaujienos.lt
 

 

Straipsnio komentarai

.. to w2019-03-18
kas čia per išsireiškimas "šviesus žmogus"? ar čia gal kartais mūsiškių svastikinių žargonas kur jie vaizduoja kad turi kažkokius "uber alles" įgaliojimus kad skaldyti visus pagal kažkokius šešėlius, atspalvius na ir dabar jau pagal visą vaivorykštes spektrą. ar tu turi omenyje kad baltas, baltų, baltasis ar kad iš baltistano? Kaip tu tą šviesumą nustatai? lygindamas su kitais svieto gyventojais? Tai čia atseit lygesnis negu kiti ir gali joti ant svieto tamsuolių nugarų kad turėtų tie akli ąsilai kuo pasišviesti kelią. Tad nereikia mūsų gasdinti su savo sarmatiniais iranais ir nereikalingos tos niekad nesibaigiančios užgavėnės tampant tuos žmones į tuos garbėtroškinius paradus kaip kokias kaliausias. Vaikai tai žiūri nesupranta iš kur tiek drąsos kelėnuose pas cžv gestapą. Nu ir kas kad atrodo kaip iš adams šeimynos. Kaip galvoji kuo skiriasi adams šeimyna, adamkaus šeimyna ir adomo ir ievos šeimyna? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
W to ..2019-03-18
Taškiau dusk kol laikas. Tau iki šio šviesaus žmogaus kaip iki Irano rakum. Savo vepezom tu kada nors riebiai užsirausi ir ta diena ateis, patikėk Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-03-18
nebuvo jokių čia esperantininkų. kas čia per legenduotojai atsirado? kas čia per pavardė jegorovas? reik turėti omenyje kad kai kurie kultai swastikų garbinimo yamahinėje japonijoje naudojasi esperanto kalba kaip vidine kalba kad kiti nesuprastu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka