Potvynius Klaipėdos krašte anksčiau tramdydavo ledlaužiais
Uostadvario ledlaužis laužo ledus Vilhelmo kanale © Vakarų ekspresas
Vilhelmo kanalą gilino kasmet
Išsamiausiai Vilhelmo kanalą jau yra aprašęs Žygintas Viršilas („Vakarų ekspresas“, 2018-06-01). Todėl paminėsiu tik kelis svarbiausius punktus.
Kanalą nuo Minijos žiočių iki Stariškės kaimo kasė artimiausių kaimų vietiniai gyventojai, kuriems už sunkų darbą buvo gerai užmokama. Gyventojai, gavę užmokestį, galėjo žymiai pasigerinti sau buitį, buvę net tokių, kurie namus statėsi.
Galų gale 15-19 m pločio, 1,6 m gylio kanalas buvo iškastas ir 1873 metais rugsėjo 17 d. pradėta laivyba.
Viso Karaliaus Vilhelmo kanalo iškasimas nuo Minijos žiočių iki Smeltės kainavo apie 1 000 000 sidabrinių talerių, iš kurių pusę suaukojo Rusnėje gyvenantys žydų pirkliai.
Kanalo iškasimas pirkliams atsipirko – jei prisiminsime 1862 m. spalio mėn. medienos pirkliams audros padarytus 70 000 talerių nuostolius.
Vėliau, 1890 m., kanalas buvo perprofiliuotas, 1893-1895 m. krantai sutvirtinti medinių polių sienelėmis, 1900-1902 jis pagilintas iki 2-3 metrų, o 1938 m. praplatintas.
Vaikas būdamas mačiau ir šiandien prisimenu, kaip atrodė medinių polių sutvirtinti Vilhelmo kanalo krantai, kurie dar buvo neapžėlę meldais, nendrėmis ir viksvomis, o krantai nebuvo apaugę krūmais ir medžiais.
Sielių plukdymas buvo paprasčiausias ir pigiausias medienos rąstų transportavimo būdas, jis tęsėsi maždaug iki 1957 m.
Sieliai buvo tempiami ir arkliais, kol 1878 m. klaipėdiškis pirklys J. Gerlachas įsigijo pirmąjį vilkiką „Einigkeit“, o rusniškis pirklys J. Anckeris įsigijo tokius pat du – „Vegą“ ir „Kapelą“. Tada lentos ir medienos tašai būdavo kraunami į baržas, kurias tempdavo vilkikai. Vienas vilkikas tempdavo apie tris baržas.
Jau 1873 m. rudenį visos sielių vilkstinės iš Atmatos suko į Miniją, iš jos naujuoju kanalu – į Klaipėdos priemiestį Smeltę. Laivyba buvo labai intensyvi, 1875 m. kanalu praplaukė 1024 laivai ir apie 4314 sielių vilkstinių.
Daug metų kanalas buvo naudojamas ir įvairioms kitokioms prekėms gabenti – plukdyti.
Priplaukus tiltus tekdavo sustoti, pakelti per tilto vidurį einančią suneriamąją dalį ir vėl ją nuleisti baržai praplaukus. Laivams buvo leidžiama plaukti tik 5 km/h greičiu, kad sukeltos bangos neardytų kanalo krantų.
Tokia kelionė užtrukdavo ilgai, apie 9 val., todėl greitesni laivai plaukdavo aplink Ventės ragą, o kanalu naudodavosi tik audrų metu.
Vilhelmo kanalas laivybai buvo naudojamas net iki 1970 metų. Nors nebeeksploatuojamas kanalas ir dabar yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vandens kelių sąrašą.
Komunistinės Rusijos okupacijos metais Klaipėdoje kanalas buvo užtvenktas ir paverstas vandens rezervuaru. Dabar kanalo vandenį naudoja 3-ioji Klaipėdos miesto vandenvietė.
Klaipėdoje švartuodavosi ledlaužiai
Pavasariui prasidėjus Nemuno ir jo deltos bei Kuršių marių ledas būdavo laužomas ledlaužiais, kad nesusidarytų ledų sangrūdos
Mūsų laikais specialių ledlaužių pirkti nebūtina, nes galima pigiai įsigyti bent porą jau nurašytų locmanų katerių su sutvirtintu korpusu, kad galėtų plaukioti ledo sąlygomis ir pralaužti bent jau 20 cm storio ledą.
Tokio katerio ilgis turėtų būti 19,5 m, plotis – 5,5 m, grimzlė – 1,5 m, pagrindinio variklio galingumas – 525 kilovatai, greitis – 16 mazgų.
Švartuoti tuos katerius būtų galima prie Jurbarko ir Uostadvaryje, tam, kad prasidėjus pavasariui išlaužytų ledus Nemune ir Kuršių mariose. O vasarą jais būtų galima plukdyti turistus.
Ekologiškiausias būdas valyti dumblą
Uždumblėjusių upių, upelių, kanalų, griovių, taip pat ežerų ir tvenkinių neigiamas poveikis – jų pakrantės užpelkėjusios, sunkiai prieinamos prie vandens, mažas vandens gylis, ypač pakraščiuose, didelis dumblo kiekis, bloga vandens kokybė (vasarą vanduo net dvokia), taip pat pakrantės ir dugnas apaugę vandens augalija (dažnai vienarūše), ypač makrofitais, labai sumažėjęs žuvų kiekis, suprastėjusi žuvų rūšinė sudėtis, menka žuvų mitybinė terpė.
Dėl didelio susikaupusio dumblo sluoksnio storio nėra filtracijos per upių, upelių, kanalų, griovių,taip pat ežerų ir tvenkinių dugnus, todėl uždumblėjusios upės, upeliai, kanalai, grioviai, taip pat ežerai ir tvenkiniai neatlieka gruntinio požeminio vandens papildymo funkcijos.
Vasaros metu įšilus vandeniui arba žiemą dūsta žuvys, žūsta upių ir ežerų gyvūnija.
Vasarą uždumblėjusiuose upėse, upeliuose, kanaluose, taip pat ežeruose ir tvenkiniuose, ypač nykstančiuose, veisiasi parazitiniai mikrobai, mikroorganizmai.
Prie miestelių ir kaimų esančios uždumblėjusios upės, upeliai, kanalai, grioviai, taip pat ežerai ir tvenkiniai yra pavojingi sanitariniu požiūriu. Gero gėlo vandens kiekiu juose pasigirti negalime. Dumblėjant upių, upelių, kanalų, griovių, taip pat ežerų ir tvenkinių gėlo vandens sankaupos mažėja. Uždumblėjusios upės, upeliai, kanalai, grioviai, taip pat ežerai ir tvenkiniai netinkami žmonių poilsiui, rekreacijai, ūkiniam panaudojimui.
Upėms, upeliams, kanalams, taip pat ežerų ir tvenkinių valymui nuo dumblo geriausiai tinka žemsiurbės. Dumblas pulpovamzdžiais gali būti pilamas tiesiai ant pakrančių, pievų, laukų.
Ekologiškiausias upių, upelių, kanalų, griovių, taip pat ežerams ir tvenkiniams valyti gavybos būdas yra žemsiurbėmis su panardinamu dumblo siurbliu.
Pagrindinis dalykas yra tinkamas dumblo siurblys, kuris paima tirštą dumblą (pulpai suformuoti reikia mažai vandens) ir transportuoja jį vamzdžiais. Supiltas dumblas gali būti panaudojamas pylimams įrengti, gali būti ir paliekamas laukuose, nes dumblas dirvą tik pagerina.
Pigiausiai yra dumblo pulpą lieti tiesiai ant laukų.
Straipsnio komentarai
Ir jau sutiko Rusijos imperatorius Aleksandras Antantės būstinę daryti Švėkšnoje, bet grafas Pliateris susirgo ir nenuvyko į balsavimą, tuomet anglai ir prancūzai Antantės būstinę nusprendė įkurti Ženevoje, taip ji išaugo į didelį miestą.
Mūsų tauta, sarmatai, yra atėjusi iš Antalijos, apsigyvenusi nuo Uralo kalnų iki Berlyno ir iki Auksinės, arba Sarmatų (dabartinė Baltija), jūros iki Suomių įlankos. Amazonijos gražioji panelė yra jūsų pramotė.
