Ministras A. Veryga: „Nuo tymų apsaugo tik skiepai“

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, didėjant susirgimų tymais protrūkiui, skatiname žmones būti sąmoningais ir skiepyti savo atžalas, o jei reikia – skiepytis ir patiems.

„Pasigirsta siūlymų šalyje įvesti priverstinį skiepijimą arba uždrausti neskiepytus vaikus priimti į darželius. Visgi svarbu prisiminti, kad buvęs ministras V.P. Andriukaitis jau buvo pasirašęs tokį įsakymą, kuriuo nebuvo leidžiama vesti į darželius neskiepytų vaikų. Ir, deja, reikia pripažinti, kad tai tik dar labiau sustiprino tuos, kurie yra prieš skiepus, t.y. antivakserius, ir jų balsas tapo dar labiau girdimas. Tad vargu, ar tokiais ribojimais pavyks pasiekti norimo rezultato, veikiau priešingai. Tokios nuomonės laikosi ir medikai bei dauguma pacientų. Visuomenės švietimas ir informavimas – tai kelias, kuriuo turėtume eiti“, - sako A. Veryga.

Anot ministro A. Verygos, labai svarbu, kad žmonės kritiškai vertintų viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie skiepus ir pasitikėtų mokslo įrodymais pagrįstomis tarptautinių ir nacionalinių organizacijų rekomendacijomis. Juk nuo tymų apsaugo tik skiepai.

Itin budrūs turėtų būti kūdikius auginantys tėvai. Pirmąja iš dviejų vakcinos doze vaikai skiepijami sulaukę 15-16 mėnesių amžiaus, tad iki to laiko mažylius gali užkrėsti šeimos nariai, aplinkiniai žmonės, jei jie neturi įgimto specifinio imuniteto, gauto iš mamos. Kuo daugiau pasiskiepijusių žmonių, tuo mažesnė rizika tiems, kurie dar negali būti paskiepyti, taigi žmonės raginami įvertinti ne tik savo situaciją, bet ir kokią grėsmę jų sprendimas gali kelti visuomenei.

Vaikai, kurie dėl kokių nors priežasčių nebuvo paskiepyti, taip pat suaugusieji, turėję kontaktą su sergančiuoju, siekiant suvaldyti susirgimų plitimą, nuo tymų skiepijami nemokamai, vakcinos yra pakankamai. Abiem atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Svarbu žinoti, kad nuo tymų neapsaugo jokios kitos profilaktikos priemonės. Suaugusieji, kurie neskiepyti, nepersirgę tymais, gali pasiskiepyti mokamai privačiose gydymo įstaigose. Imlumą tymams parodo kraujo tyrimas, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą tymams.

Kur kreiptis susirgus:

• Dėl skiepų arba susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją;
• Susirgus, kai susirgimas pasireiškia dideliu karščiavimu ir bėrimu, ir įtarus tymus savaitgalį, švenčių dienomis, naktį žmogus gali kreiptis tiesiai į infekcinės ligoninės arba ligoninės, turinčios infekcinių ligų skyrių, priėmimo skyrių.

Kas gali skiepytis ligonių kasų apmokama tymų vakcina:

• Vaikai, kurie nebuvo paskiepyti dėl tam tikrų priežasčių pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;
• Su sergančiuoju kontaktą turėję žmonės tymų vakcina skiepijami per 72 val. Kontaktinių asmenų sąrašą sudaro visuomenės sveikatos specialistas, gavęs pranešimą apie tymų ligos atvejo įtarimą.

Savo arba darbdavio lėšomis turėtų pasiskiepyti:

• Neskiepyti ir nesirgę tymais žmonės;
• Žmonės, kurie nežino, ar buvo skiepyti nuo tymų;
• Visų profesijų ir pareigybių, susijusių su žmonių sveikatos priežiūros veikla ir bet kokia veikla, kai darbuotojas darbo metu gali būti veikiamas biologinio rizikos veiksnio ir darbuotojui, kai yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti užkrečiamąja liga. Daugiau apie tai – čia.

Kaip plinta tymai?

Tymus sukelia itin lakus virusas, kurį platina sergantis žmogus. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, todėl virusas lengvai plinta patalpose.

Persirgus susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas. Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (7–21 d.). Žmogus gali platinti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo.

Tymų klinikiniai požymiai:

Karščiavimas (38-39 °C), dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, bėrimas (tamsiai rausvos, netaisyklingos formos, susiliejantis), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjunktyvitas, kosulys.

Bėrimas dažniausiai atsiranda 3-4 ligos dieną. Pirmiausia atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.

Dažniausios tymų komplikacijos:

Vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

Tymai pasaulyje išlieka viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų, kelianti pavojų neskiepytiems žmonėms.

Skiepijimosi ir susirgimų statistika:

Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 m.. Pavyzdžiui, 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. –  vos 92,2 proc. Ligos plitimui užkertamas kelias, kai 95 iš 100 žmonių turi imunitetą šiam susirgimui.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2019 m. sausio  1 – kovo  18 d. Lietuvoje iš viso užregistruoti 159 tymų atvejai. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.