Usėnuose pagerbtas pirmasis seniūnijos šimtametis

Susituokė Sibire

Gimė senolis Tauragės rajone, Skaudvilės valsčiuje, Šiurpiškių kaime, gausioje trijų brolių ir trijų seserų šeimoje.  Tėvai ūkininkavo, turėjo apie 80 hektarų žemės. Nuo mažens Povilas žinojo, ką reiškia dirbti ūkio darbus.

Jis mokėsi Skaudvilės pradžios mokykloje, baigė keturias klases.  Atėjus neramiems laikams, visa šeima buvo ištremta.  „Tremtyje ir sutikau savo žmoną,  Sibire ir susituokėme. Vestuvėse dalyvavo ir kunigas. Gerai sutarėme su Kazyte, penkis vaikus užauginome“, - kalbėjo senjoras.

Tremtyje Povilas ir Kazimiera susilaukė dviejų atžalų – Anos ir Birutės. Grįžę į Lietuvą, savo gimtuosius namus rado sunaikintus. „Tėvų namai buvo nugriauti.  Nebuvo nė vieno pastato. Neturėjome, kur gyventi. Todėl įsikūrėme Klaipėdos krašte, apsigyvenome Pagėgių savivaldybėje, Trakininkų kaime“, - savo prisiminimais dalijosi jubiliatas.

Vėliau apsigyveno Usėnuose. Dirbo Žemaitkiemio tarybiniame ūkyje šaltkalviu. „Daugiausia dirbau vairuotoju. Vairavau senovišką „palutarką“  - veždavau iš miško malkas“, - pabrėžė pašnekovas.

Lietuvoje porai gimė Elena, Laima ir Algirdas. Pasak dukters Elenos, jos tėvas buvo labai geras ir tvarkingas žmogus. To reikalavo ir iš vaikų. Nusikaltus, pasakydavo griežtesnį žodį, bet rankos niekada prieš juos nepakėlė.

Dar neseniai važiavo dviračiu

Džiaugiasi P. Paleckis, kad jo šeima gausi. Turi jis jau 12 anūkų ir 7 proanūkius, kurių greit bus 8, mat ne už ilgo dar vienas kūdikis turi išvysti šį pasaulį. Kasdien jis pasidžiaugia vis kitokia gamta, skaito laikraščius. Mėgsta senolis ir televiziją pažiūrėti. Nepraleidžia „Duokime garo“, „Tv3 pagalbos“ laidų. Neseniai  dar ir dviračiu važiavo, tačiau jį kažkas iš kiemo pavogė.

Jubiliatas domisi ir šiandienos politinėmis realijomis. „Gerai gyventi Lietuvoje. Valdžia – lietuviška. Kad tik okupantų nebūtų... Jaunimui čia nepatinka, nes nori jie turėti daug pinigų, o mūsų šalyje daug neuždirba. Todėl ir išvyksta“, - įsitikinęs usėniškis.

Anot Povilo, jo gyvenime visko buvo, bet visada dirbo. Dabar jis kasdien laukia į namus sugrįžtančių artimųjų – jų meilė jam svarbiausia,  jie - didžiausias turtas.  Laukia senjoras ir gerų naujienų, kada vėl pakels pensiją.

Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys teigė, kad seniūnijoje tai pirmasis šimtametis. „Dirbu seniūnu jau 14 metų. Nė vieno neteko sveikinti su 100-uoju jubiliejumi. Buvo 96 metai, bet 100 – nebuvo. Ir seniūnijoje niekas negirdėjo, kad kas būtų sulaukęs 100 metų“, - tikino A. Rauktys.