Akistatos su klastingu vėžiu galima išvengti
Pilvo pūtimas, erzinantis pilvo skausmas, silpnumo jausmas, mieguistumas, viduriavimas, sumažėjęs kūno svoris - tai pagrindiniai simptomai, kurie gali byloti apie rimtos ligos pradžią - storosios žarnos vėžį.
Deja, dėl šių priežasčių žmonės kreiptis į gydytojus neskuba. „Ankstyvojoje stadijoje ligos simptomai nėra ryškus. Tačiau pastebėjus kraujavimą iš storosios žarnos ar jaučiant stiprų pilvo skausmą, dažniausiai būna jau per vėlu”, - praneša Šilutės ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojas Paulius Vaitiekūnas ir ragina nedelsti profilaktiškai pasitikrinti. Storosios žarnos vėžys arba kitaip kolorektalinis vėžys - antroji pagal dažnumą Europoje mirties priežastis tarp vyrų ir moterų. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius nuolat didėja. Pacientai nejaučia stiprių ligos požymių, todėl dažnai aptinkamas vėlyvos stadijos storosios žarnos vėžys, kai gydymo efektyvumas mažesnis.
Gyd. P. Vaitiekūnas akcentuoja, kad storosios žarnos vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, tačiau gydymo efektyvumą lemia ligos stadija. „Jeigu nustatoma ankstyvosios stadijos liga, didžioji dalis pacientų pasveiksta”,- sako chirurgas.
Lietuvos gyventojai, 50 - 74 m. amžiaus vyrai ir moterys, gali pasitikrinti pagal valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientui po dvejų metų vėl rekomenduojama pakartoti tyrimą, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą - abdominalinės chirurgijos gydytoją ar endoskopuotoją, kuris atliks kolonoskopiją.
Gydytojo pastebėjimu, kai testas žmogui teigiamas, daugelis nerimauja, jog jam nustatytas vėžys. „Nereikia pulti į paniką, nes teigiamas testas rodo, jog žmogui yra tam tikra storosios žarnos liga. Tai gali būti polipai, erozijos, gerybiniai augliai ar vėžys”, - informuoja gyd. P. Vaitiekūnas. Po teigiamo testo rezultato, pacientas siunčiamas kolonoskopijos tyrimui.
Kolonoskopijos metu lanksčiu prietaisu – endoskopu – apžiūrima storoji žarna.
Pasiruošimas kolonoskopijai
Svarbu tinkamai pasiruošti kolonoskopijai, nes tik gerai išvalytą žarną galima gerai apžiūrėti ir pastebėti mažiausius pakitimus. Tris dienas iki tyrimo reikėtų nevalgyti sėklų, grūdų, riešutų, vaisių ir daržovių, valgyti mažai skaidulų turintį maistą: baltą duoną, pieno produktus, kiaušinius, ryžius, vištieną, žuvį. Dieną prieš tyrimą reikia nevalgyti, skaidrių skysčių galima gerti be apribojimo. Vakare reikia išgerti žarnyną valančių vaistų, o tyrimo dieną nieko nevalgyti ir negerti. Jei žmogus kasdien geria vaistus, pavyzdžiui, kraujospūdžiui mažinti, juos reikia užgerti tik gurkšniu vandens. Jei tyrimas atliekamas po pietų, vieną dozę žarnyną valančių vaistų geriau išgerti tyrimo dieną anksti ryte, o likus 6 valandoms iki tyrimo, nieko negerti.
Šilutės ligoninėje storosios žarnos endoskopinis tyrimas atliekamas taikant bendrinę narkozę..
Jeigu tyrimas bus atliekamas suteikus nejautrą – būtina atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris palydėtų namo. Laiku nustačius storosios žarnos vėžį ar polipus, skiriamas gydymas yra veiksmingas ir užkerta kelią ligos progresavimui bei plitimui.