Internetinis balsavimas – galimybė būti pilietiškais

Visų pirma, anot viceministro Juliaus Pagojaus, svarbu atskirti elektroninį ir internetinį balsavimą, kadangi el. balsavimas yra daug platesnė sąvoka ir siejamas su kompiuterine balsavimo ar balsų skaičiavimo sistema apylinkėse, o tuo tarpu internetinis – išankstinis balsavimas internetu piliečiui būnant bet kurioje vietoje.

„Ši pataisa aktuali išeiviams, gyvenantiems užsienio šalyse, bei neįgaliesiems, ypač turintiems judėjimo negalią, kurie nori atlikti pilietinę pareigą. Balsavimą internetu aktyviai palaiko 300 tūkst. žmonių su negalia interesus atstovaujančios organizacijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė“, - vardino viceministras J. Pagojus. – „Ši balsavimo priemonė daug patogesnė studentams, besimokantiems kituose miestuose. Jaunuoliams nebereikės sukti galvos, kaip grįžti į gimtą miestą vien tam, kad atliktų pilietinę pareigą“, – pridūrė jis.

Estija buvo pirmoji valstybė, įvedusi savo šalyje internetinį balsavimą, o Lietuvoje įstatymo pataisą žadama svarstyti seimo pavasario sesijos metu. Planuojama, kad patvirtinus internetinį balsavimą pirmiausia balsuoti būtų galima išbandyti savivaldos rinkimuose. Nors įdiegti internetinio balsavimo sistemas Lietuvoje galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau tai tik vienkartinės išlaidos, kurios vėliau, kaip rodo kitų šalių patirtis, atsiperka.

Paklaustas apie galimą balsų papirkinėjimą, viceministras paaiškino, kad ši priemonė nėra prielaida gausėti papirkinėjimui, nes balso pirkėjai nebus tikri, ar rinkėjas tikrai prabalsuos už tą, kurį reikia, nes keisti nuomonę ir balsuoti bus galima kelis kartus kol vyks išankstinis balsavimas, o balsas bus užskaitomas tik vienas - paskutinis. Remiantis kitų šalių praktika, internetinio balsavimo sistema dar nebuvo sukompromituota, Lietuvoje elektroninis parašas iki šiol saugus, todėl galimos problemos dėl saugumo ateityje yra daugiau teorinės, nei realios.

Iš balsavusių internetu žmonių nebūtų atimama teisė balsuoti rinkimų dieną įprastu būdu – tokiu atveju būtų skaičiuojamas paskutinis, t. y. tradiciniu būdu atiduotas balsas.

Asociacija „Marijampoliečiai“ įgyvendina projektą „Pripažink“, kurį dalinai finansuoja programa „Erasmus: Veiklus jaunimas“. Projekto tikslas išsiaiškinti, kodėl jauni žmonės nedalyvauja politikoje ir kaip galima juos paskatinti įsitraukti į sprendimų priėmimą ir atstovauti savo interesus.