Ką nutyli politikai siūlydami balsavimą internetu jau šį pavasarį?

Problema labai paprasta, tačiau jos sprendimas itin sudėtingas. Sistemos kūrėjams reikia suderinti du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus – garantuoti rinkėjo anonimiškumą ir užtikrinti, kad kiekvienas balsas būtų atsekamas iškilus būtinybei patikrinti rezultatus.

Neišspręsta problema

Estija buvo pirmoji valstybė, įsivedusi internetinį balsavimą. Nors Estijoje įvyko jau 7 rinkimai, kuriuose buvo sudaryta galimybė balsuoti internetu, estai patys pripažįsta, kad visiškai automatizuotos ir skaidrios sistemos sukurti iki šiol nepavyko, o procesai vis dar nemažai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.

Balsuotojas negali pats patikrinti, kaip buvo suskaičiuotas jo balsas, todėl bent jau teorinė galimybė manipuliuoti skaičiais išlieka.

Panašios pozicijos laikosi ir kaimyninės Latvijos informacinių technologijų specialistai. „Balsų anonimiškumas užtikrinamas koduojant informaciją, tačiau problema tampa balsų konfidencialumas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Arnis Paršovas

Rinkėjo ir jo pasirinkimo informacija yra prieinama ir tokia liks ateityje. Fizinio balsavimo metu biuletenis rinkimams pasibaigus yra sunaikinamas. Balsuojant internetu rinkėjo informacijos taip lengvai nepanaikinsi“, – „Transparency international“ ir jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ Vilniuje organizuotoje diskusijoje teigė Arnis Paršovas.

Pasak jo, šiuo metu naudojami kriptografiniai protokolai ateityje gali būti įveikiami, o balsavusių žmonių duomenys prieinami suinteresuotoms institucijoms. Europos Sąjungoje galiojantys teisės aktai reikalauja, kad rinkėjų anonimiškumas būtų garantuotas.

Siekia paskatinti rinkėjų aktyvumą

Lietuvoje įstatymo pataisą žadama svarstyti Seimo pavasario sesijos metu. Planuojama, kad patvirtinus internetinį balsavimą pirmiausia balsuoti būtų galima išbandyti savivaldos rinkimuose. Įdiegti internetinio balsavimo sistemas Lietuvoje kainuotų apie 3 mln. eurų.

„Nuo 2005 m. estai naudoja internetinį balsavimą. Tokio balsavimo būdo populiarumas didėja, tačiau jo vykdymas keičiasi. Tai yra pasitikėjimo kompiuteriu klausimas.

Reikalavimai tarsi prieštarauja vieni kitiems. Reikia garantuoti ir rinkėjo anonimiškumą, ir užtikrinti kuo didesnį sistemos skaidrumą“, – kalbėjo vienas iš Estijos balsavimo internetu sistemos kūrėjų Svenas Heibergas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Sven Heibergas

Pasak jo, įvedant internetinį balsavimą buvo siekta didesnio rinkėjų aktyvumo. Taip pat norėta į šį procesą įtraukti kuo daugiau užsienyje gyvenančių Estijos piliečių. Balsuojant internetu procesas yra paprastesnis, o rinkėjui nereikia kelti kojos iš namų.

„Estijoje padarėme daug klaidų, kurių kitos šalys gali išvengti. Internetinis balsavimas negali būti siejamas su viena konkrečia partija ar jų koalicija. Tai turi būti ilgalaikis sprendimas. Jis negali būti kuriamas vos keliems metams“, – patirtimi dalinosi svečias iš Estijos.

Patikimo sprendimo neranda

Internetinis balsavimas kol kas didelio optimizmo nekelia ir Lietuvos specialistams.

Asociacijos „Atviras Kodas Lietuvai“ valdybos narys, programuotojas Mantas Zimnickas pabrėžė, kad internetinis balsavimas nėra dar vienas IT projektas, kur būtų galima suformuluoti užsakymą ir kažkas jį atliktų.

Diskusija turi būti kur kas detalesnė. „Niekas nežino, kaip tiksliai atlikti tokį užsakymą. Turime išrasti sprendimą“, – sakė jis.

„Aš nepasitikėčiau Estijoje naudojamu protokolu. Viskas perkelta į vieną pastatą, kur dirba man nežinomi žmonės ir jie yra atsakingi už balsavimo skaidrumą. Aš pats negaliu patikrinti, kur nukeliavo mano balsas. Teoriškai sukčiavimo galimybė išlieka.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Mantas Zimnickas

Kitas pavyzdys yra Norvegija. Man patinka, ką jie bando daryti. Norvegai pasitiki kriptografija, jie kuria patikimą autorizavimo sistemą, tačiau problema išlieka rinkėjų anonimiškumas. Užkoduoti duomenys skaičiuojami automatiškai, tačiau nėra galimybės patikrinti, ar niekur neatsirado klaidų“, – minėjo pranešėjas.

Problema ir sistemos prieinamumas

Norvegijos balsavimo internetu sistemos kūrimo saugumo ir techninės dalies vadovas Christianas Bullas nurodė, kad elektroninis balsavimas yra itin sudėtingas reikalas.

„Nuo 2009 m. iki 2014 m. kūriau Norvegijos internetinio balsavimo sistemą. Tai buvo pilotinis projektas, kurį reikėjo nuolat testuoti. Tai darėme vykstant rinkimams“, – minėjo specialistas.

Jo nuomone, dar vienu iššūkiu tampa būtinybė, kad tokia sudėtinga balsavimo sistema būtų prieinama ir močiutei, ir studentui. Tai keblus uždavinys, ypač šalyse, kurių piliečiai neturi elektroninių asmens identifikavimo priemonių. Lietuvoje jau veikia elektroninio parašo sistema, tačiau ji nėra plačiai naudojama.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Christian Bull

Norvegijoje galioja saugiklių sistema. Pavyzdžiui, asmuo gali rinktis vieną iš kelių bendrovių, kurios pasirūpins jo identifikavimu ir balsavimo procesu. Taip pat numatyti būdai, kaip apriboti galimybę tam pačiam asmeniui balsuoti kelis kartus, tačiau pagrindinis klausimas – balansas tarp rinkėjo anonimiškumo ir rinkimų skaidrumo – iki šiol nėra išspręstas.