Žemdirbiams palankesnės draudimo sąlygos

„Kol kas žemės ūkio draudimo paslaugų kultūra dar tik formuojasi, šios paslaugos tarp žemdirbių nėra populiarios. Negalime laukti gamtos malonių ir tikėtis geriausio, turime būti pasirengę ir prastiems scenarijams: tiek žemdirbiai, tiek mes, politikai, turime rasti tą bendrą vardiklį, kuris skatintų draustis“, – teigia žemės ūkio ministras G. Surplys.

Žemės ūkio ministerija, ieškodama būdų, kaip paskatinti ūkininkus aktyviau drausti augalus ir pasėlius, prisideda prie draudimo sistemos tobulinimo.

Ministerija skatina draustis

Padidintas dalies draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas, kuris priklausomai nuo draudžiamų rizikų siekia iki 70 proc.

Ūkiams, 2018 m. rudenį draudusiems žiemkenčius nuo iššalimo, ši pavasarį mokamas 50 proc. kompensacijos už šią draudžiamą riziką avansas. Pirmą kartą nuo pasėlių draudimo sistemos atsiradimo avansas išmokėtas per 240 ūkių, viso apie 530 tūkst. Eur. (žiemkenčius draudė apie 600 ūkių). 

Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio įsakymais padidinti dalies draudimo įmokų kompensavimo įkainiai apie 10 proc. pagrindinėms draudžiamoms kultūroms jau draudžiant 2019 m. vasarojų.

Didėja įmokų kompensacijų avanso dydis nuo 50 proc. iki 70 proc. ūkiams, drausiantiems 2020 m. derlių. Numatoma, kad avansas bus mokamas už visas draudžiamas rizikas (2019 m. buvo tik draudžiamai iššalimo daliai).

Draudimo kompanija įsipareigojo peržiūrėti savo kainodarą ir pasiūlyti palankesnes kainas žemdirbiams. Draudimo įmonė pristatė du pilotinius draudimo produktus – indeksinį draudimą nuo ilgalaikio lietaus ir kombinuotą sausros draudimą su pakopiniu žalų atlyginimu, bei įsipareigojo sukurti specialų draudimo produktą smulkiems ūkiams.

Keičiamas meteorologinių reiškinių vertinimas

Atliktas mokslinis tyrimas „ilgo lietingo laikotarpio“, kaip meteorologinio reiškinio, kriterijams suformuluoti. Žemės ūkio ministerija pasiūlė Aplinkos ministerijai įtraukti šį reiškinį į jos tvirtinamą stichinių meteorologinių reiškinių ir jų kriterijų sąrašą.

Šiuo metu vertinama dar vieno mokslinio tyrimo paraiška, kurios tikslas – įvertinti sausros reiškinio kriterijus ir atrinkti Lietuvai tinkamiausią. Atlikus šį tyrimą bus peržiūrimi teisės aktai, kadangi pagal dabar galiojančius susidaro dviprasmiška situacija – nors kritulių deficitas artėja prie ekstremalių reikšmių, sausra negali būti vertinama, nes vertinimas remiasi hidroterminiu koeficientu, kuris šiuo metu net neskaičiuojamas.

Tikslesniam meteorologinių reiškinių poveikiui žemės ūkiui vertinti plečiamas meteorologinių stotelių tinklas, integruojant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ stoteles. Procesas turėtų būti baigtas 2019 m. antroje pusėje.

Taip pat primename, kad Vyriausybė skirs kompensacijas už sausrą, nes iki šiol draudimas nebuvo populiarus arba neveikė.