„Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“

2019-05-22, Sonata Nognienė, Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Renginio akimirka. A. Andrulienės nuotr.
Renginio akimirka. A. Andrulienės nuotr.
Per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Ateik – sužinok ir išmok“ Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka minėjo pasitikdama iškilų leidinį apie Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos šviesuolius – foto apybraižą „Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“.

Dėl sveikatos problemų renginyje, deja, negalėjo dalyvauti šios knygos autorius – klaipėdietis fotožurnalistas, kraštotyrininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, Vinco Kudirkos ir Ievos Simonaitytės premijų laureatas, bendrijos „Mažoji Lietuva“ sumanytojas, Klaipėdos Vydūno klubo įkūrėjas, Vydūno draugijos garbės narys Bernardas Aleknavičius. Tad leidinį pristatė jį išleidusios leidyklos „Eglė“ leidėjas Antanas Stanevičius su žmona Egle bei Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus atstovai: Valė Ragauskaitė, Norbertas Stankevičius, Virginija Jurgilevičienė bei Vaclovas Stončius. Garbius svečius sveikino ir į Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės kultūrines, literatūrines, edukacines, kūrybines veiklas, vyksiančias ne tik Vydūno viešojoje bibliotekoje, bet ir filialuose, įsijungti kraštiečius kvietė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė.

 Šviesią vakaro atmosferą kūrė tautiniu kostiumu pasidabinęs šeimyninis kraštiečių vokalinis duetas – Daina Masedunskienė ir Ramutė Murauskienė.

Kalbėdamas apie 27-ąją Mažosios Lietuvos paveldo bei dabarties būklės tyrinėtojo Bernardo Aleknavičiaus knygą „Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“ bei visą jo kūrybą, leidinio redaktorius, žurnalistas, poetas, fotografas Antanas Stanevičius autorių pavadino unikaliu žmogumi bei universaliu kūrėju, kurio darbai pasižymi išskirtine verte bei reikšme ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir visos šalies istorijos išsaugojimui. Virginijos Jurgilevičienės teigimu, Bernardo Aleknavičiaus knygos – tai istorinės tiesos perdavėjos ateities kartoms.

Rašytojas, istorikas Norbertas Stankevičius pranešime „Žvilgsnis į Rambyno krašto istoriją“ apžvelgė pristatomos knygos tematiką, apimančią rašytinės lietuvių kalbos ištakas, kilnių žmonių portretus bei Mažosios Lietuvos vaizdus. Ištraukas iš knygos skaitė gidė, verslininkė Rita Rangvicienė. Akcentuota, jog leidinys gausiai praturtintas ne tik jo autoriaus nuotraukomis, bet ir fotografijomis iš Mažosios Lietuvos reikalų tarybos bibliotekos archyvo, Arūno Trukano šeimos ir kitų archyvų, istorinių veikalų.

Renginio koordinatorė Valė Ragauskaitė pristatė drauge su svečiais iš Klaipėdos į Pagėgius atvykusį jauniausio Tilžės akto signataro, lietuvybės puoselėtojo, gydytojo dr. Valterio Didžio vaikaitį Tomą Arą. Šio asmens atvykimas į knygos „Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“ sutiktuves Pagėgiuose ypatingai svarbus: būtent 1918-ųjų Tilžės Aktui ir 1923-iųjų Šilutės Seimui skirtas šis Bernardo Aleknavičiaus leidinys. Sveikindamas pagėgiškius, dr. Valterio Didžio anūkas pabrėžė, jog nors yra gimęs ir užaugęs Australijoje, tačiau visada jo ir šeimos narių širdyse degė lietuvybės ugnis. Tai, anot Tomo Aro, paskatino jį grįžti gyventi į Tėvynę, Mažąją Lietuvą – Klaipėdą, ir kurti savo ateitį šioje senelio numylėtoje žemėje. Svečias, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams dovanodamas 1961-1983 m. Sidnėjuje (Australijoje) leisto leidinio „Australijos lietuvių metraštis“ rinkinį, kvietė artimiau susipažinti su lietuvių išeivių kultūriniu gyvenimu Australijoje.

Tardama sveikinamąjį žodį, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė teigė: „Simboliška, kad knygą pasitinkame knygos namuose. Ir ši knyga nepaprasta: apie Mažąją Lietuvą, apie Pagėgių kraštą. Džiugu, kad jį kaskart atrandame naujai, vis kitokiose spalvose“. Vicemerė, Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus vardu, perdavė Bernardui Aleknavičiui gėles bei Pagėgių krašto reprezentacinį leidinį „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“, kuriuos autoriui įsipareigojo parvežti Antanas Stanevičius. Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė visus renginyje dalyvavusius svečius iš Klaipėdos pagerbė simbolinėmis Lietuvos nacionalinės vėliavos spalvų žvakelėmis, Valę Ragauskaitę, Antaną Stanevičių, Bernardą Aleknavičių – literatūrinėmis dovanomis, o vakaro dainininkes – gardžiais lauknešėliais. Rašytojas Norbertas Stankevičius Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojai Ligitai Kazlauskienei, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai bei vakarą dainomis nuskaidrinusioms Dainai Masedunskienei ir Ramutei Murauskienei įteikė po savo autorinę knygą apie Mažąją Lietuvą „Nuo Romintos iki Nemuno“.

Vakaras baigtas šiltais ir pakylėtais Bernardo ir Antaninos Aleknavičių mokinės, pedagogės, bibliotekininkės Laimutės Cidejevienės prisiminimais apie šiuos šviesuolius, leidyklos „Eglė“ išleistų knygų įsigijimo valanda bei žodžiais: „Lietuva bus gyva tol, kol bus gyvas bent vienas lietuvis“.


Straipsnio komentarai

įdomu2019-06-14
kokios pasakos šiandien sekamos tame krašte Komentaras patinka Komentaras nepatinka
to ..2019-05-23
aš savo pasaulyje gyvenu . nei URM projektai , nei '' misijos '' ir kitas dumblas manęs nedomina . Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-23
kodėl tau atrodo kad tu gyveni ne lietuvoje? URM ostapininkai lygiagrečia vysto ir taip vadinamos "globalios lietuvos" programas (pogromus). Nu visas pasaulis ir lietuvos žemės planetos ūkis. Tai yra nesvarbu kur ir po kokios šalies, krašto, valstybės, tautos, tt etikete tau atrodo tu esi "pasislėpęs", vis tiek gyveni "je suis char&lie" lietuvoje.
Tad nors jie ir šneka kad pas juos misija yra į sibirą, bet įbristi į tą pačią upę antrą sykį neina. Nu rusijoje lygiai ta pati cžv gestapo "lietuva". Pats pažiūrėk du gražulio kelnininkai pasikeisdami rusiją "valdo" jau porą dešimtmečių. Tame ir esmė kad nėra jokios rusijos.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
to ..2019-05-23
iš kitos pusės tos pagyvenusios moterys nuotraukose nori būti " inteligentėmis " . Aš vaikystėje žiurkėną turėjau. Tai veido fizionomija tokią protingą nustatydavo " mąstytojo " , nors kaip gyvūnas tai " tūpas " . Kaip nudvėsė , skrodimą padariau . Smegenis labai mažas turėjo. Tų moterų fizionomijos tokios pat , kaip žiurkėno. Tokia realybė , gerai , kad ne LT gyvenu ir tik kartais virtualiai užsuku pasijuokti . Prie ruso tokio amžiaus moterys sėdėdavo su trilitriniu vandens ir laukdavo Kašpirovskio burtų , dabar sėdi ir rimtais veidais įsisavina " kultūrą " , kurią pateikia šiuolaikiniai Kašpirovskiai .
Man patiko paskutinis sakinys
" Laimutės Cidejevienės prisiminimais apie šiuos šviesuolius, leidyklos „Eglė“ išleistų knygų įsigijimo valanda bei žodžiais: „Lietuva bus gyva tol, kol bus gyvas bent vienas lietuvis“. "

Apie kokią čia valandą autorė rašo ? Paskutinė atpildo valanda ? Gal turi minčių ?
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-23
nu tame ir esmė kad negalima sekti pinigų suskilusių geldų pinigų plovimo programose ir procesuose. Suskilusi gelda šiuo atveju ir yra taip vadinamas "melting pot". Tai yra ne puodas kuris naudojamas kad išvirti skalbinių turinį, bet katilas kurio sienelės lydosi tam kad turinys ištekėtų. Tad čia yra kažkokie finansiniai pogromai, kur pra**** kažkas kažkokį projektą. Tad visi "inteligentai" kurie susirenka į tokius renginius tai kažkas panašaus į gerus vaizdelius darbo partijos rinkimų mitinguose. Nu tokie cirkas užsidirba ne iš parduodamų bilietų. Tad čia ne tik kažkokie finansiniai reikalai, bet ir išorvelinti taškai istorijoje, kortų kaladės, oro pilys statomos. Tada istorija gali būti alcheminama į kurią nori pusę. Tas ypač įdomu kai sualcheminami visokie palikuonys, anūkai, anūkienės, vaikaičiai, tt... kurie jau garbėtroškinasi ne tik su kažkokiomis iš lempų nukabintomis bankų sąskaitomis, bet ir svitomis palaikančio personalo ir kitais sualchemintais "proletarais". Tad iš vidaus pusės šita orvelininkystės matrica yra nenulaužiama, nes toks užkariavimas ir pagrįsta kažkokia "gerų ketinimų" logika kur pasmerktieji turės klausinėti ir nugalėtojai jiems vis giedos išgalvotų paukščių "atsakymus". Pasaka be galo, kur durnius kryžiuočiai muš už tai kad durniai nesupranta kam tos bažnyčios reikalingos. Tol kol bus pasiektas kažkoks kritinė masė ir tada jau trojos arklių dauguma gali apsispręsti "demokratiniu" budu išbalsuojant lietuvius kaip aborigenus į rezervatus. Atseit nuo dabar būsim nebe lietuviai, bet kokie nors išgalvoti lietuvninkai, litvakai, žemaičiai, aukštaičiai, tt. Tai yra kažkoks masinio naikinimo ginklų panaudojimas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
to ..2019-05-23
tipo " šviesuolių " susiéjimas ? Teksto rašytoja , tai topinė. Aprašo , kaip nedalyvavęs meras , perdavė nedalyvavusiam klubo ( kuris deklaruojamos veiklos nevykdo ) įkūrėjui ir " garbės nariui " gėles. UAB Eglės leidykloje dirba du žmonės , iš kurių 1 yra Eglė , kurioje algos net 128€ ir vienintelė veiklą dalyvauti Valstybiniuose pirkimuose Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Kita mistinė figūra " rašytojas Norbertas Stankevičius " . Google bejėgė. :);):)
tai gal ir ne "rašytojas " ? Kita mistinė figūra " Tomas Aras " . Jokios informacijos. Kažkas panašaus į "vaiduoklių" renginį , kur buvo įsidarbinti realūs visų €.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. to skaitinėtojui2019-05-22
kliedite kažkokias nesamones patys jau nebesusigaudote savo orvelininkystėse. pirmas žinomas lietuviškas raštas buvo 1503. tai kokia kalba tie "vietiniai" nugalėtojai aprašinėjo pergales 1009 metais? anglių karalystės? brunoną nugalabijo, o kaip reikalai su boratonu? Paliko gyvą? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
to ..2019-05-22
kiek teko skaitinėti, 1009 metais vietiniai nugalabijo tokį Brunoną prie Litvos upelio...šiais metais sukanka tūkstantis ir dešimt metų, kai paminėta ta vietovė. Kas svarbiau? Vietovės paminėjimas, ar atėjūno nužudymas...
Kryžiuočiai nukariavo prūsus, išvarė skalvius...virš 700 metų čia valdė kryžiuočiai ir jų palikuonys.
Marai, karai, vokiečių kolonizacija...
Paskaitykite senuose leidiniuose...kas norėjo prisijungti prie ekonomiškai ir kultūriškai atsilikusios tuometinės Lietuvos.
Lėmė aplinkybės, pralaimėtas karas...saujelė suinteresuotų asmenų...Jei ne Lietuva, tas kraštas būtų Lenkijai atitekęs...
1939 vėl vokiečiai...
Po antro pasaulinio visiškai nugyventi ir nualinti klestėję dvarai, kaimai...
Ateiviai ir jų palikuonys ant ilgai klestėjusių ankstesnių ateivių kultūros nuolaužų kuria savo ale kultūrą...
Čia vieni, už Nemuno kiti...

Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-22
kažkokia vilkinių patvorinių gauja apsirėdžiusi inteligentiškų ėriukų kailiais. toks įspūdis susidaro kad jau uspasticho rinkiminės kompanijos buvo kažkokios karinės pratybos ir apšilimai kad stipriai švepluojantiems nuogiems karališkiems paraduotojams mokintis kaip teisingai rinkti visokias grybauskaites ir guogas. Kas čia per genocidinės aparteidininkų kalbos?Matot kaip baisiai šneka tarsi vykdytų kažkokius litvicidus ir negalima nei vieno net mažiausio lietuvio palikti gyvo. Vat įdomu koks brexitinėje atskaitos sistemoje yra lietuvio apibrežimas. Lietuva niekada gyva nebuvo. Tai tik žodis - tai negyvas linguistinis objektas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka