„Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“
Per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Ateik – sužinok ir išmok“ Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka minėjo pasitikdama iškilų leidinį apie Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos šviesuolius – foto apybraižą „Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“.
Dėl sveikatos problemų renginyje, deja, negalėjo dalyvauti šios knygos autorius – klaipėdietis fotožurnalistas, kraštotyrininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, Vinco Kudirkos ir Ievos Simonaitytės premijų laureatas, bendrijos „Mažoji Lietuva“ sumanytojas, Klaipėdos Vydūno klubo įkūrėjas, Vydūno draugijos garbės narys Bernardas Aleknavičius. Tad leidinį pristatė jį išleidusios leidyklos „Eglė“ leidėjas Antanas Stanevičius su žmona Egle bei Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus atstovai: Valė Ragauskaitė, Norbertas Stankevičius, Virginija Jurgilevičienė bei Vaclovas Stončius. Garbius svečius sveikino ir į Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės kultūrines, literatūrines, edukacines, kūrybines veiklas, vyksiančias ne tik Vydūno viešojoje bibliotekoje, bet ir filialuose, įsijungti kraštiečius kvietė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė.
Šviesią vakaro atmosferą kūrė tautiniu kostiumu pasidabinęs šeimyninis kraštiečių vokalinis duetas – Daina Masedunskienė ir Ramutė Murauskienė.
Kalbėdamas apie 27-ąją Mažosios Lietuvos paveldo bei dabarties būklės tyrinėtojo Bernardo Aleknavičiaus knygą „Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“ bei visą jo kūrybą, leidinio redaktorius, žurnalistas, poetas, fotografas Antanas Stanevičius autorių pavadino unikaliu žmogumi bei universaliu kūrėju, kurio darbai pasižymi išskirtine verte bei reikšme ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir visos šalies istorijos išsaugojimui. Virginijos Jurgilevičienės teigimu, Bernardo Aleknavičiaus knygos – tai istorinės tiesos perdavėjos ateities kartoms.
Rašytojas, istorikas Norbertas Stankevičius pranešime „Žvilgsnis į Rambyno krašto istoriją“ apžvelgė pristatomos knygos tematiką, apimančią rašytinės lietuvių kalbos ištakas, kilnių žmonių portretus bei Mažosios Lietuvos vaizdus. Ištraukas iš knygos skaitė gidė, verslininkė Rita Rangvicienė. Akcentuota, jog leidinys gausiai praturtintas ne tik jo autoriaus nuotraukomis, bet ir fotografijomis iš Mažosios Lietuvos reikalų tarybos bibliotekos archyvo, Arūno Trukano šeimos ir kitų archyvų, istorinių veikalų.
Renginio koordinatorė Valė Ragauskaitė pristatė drauge su svečiais iš Klaipėdos į Pagėgius atvykusį jauniausio Tilžės akto signataro, lietuvybės puoselėtojo, gydytojo dr. Valterio Didžio vaikaitį Tomą Arą. Šio asmens atvykimas į knygos „Aisčių pasaka: nuo Rambyno žvelgiant“ sutiktuves Pagėgiuose ypatingai svarbus: būtent 1918-ųjų Tilžės Aktui ir 1923-iųjų Šilutės Seimui skirtas šis Bernardo Aleknavičiaus leidinys. Sveikindamas pagėgiškius, dr. Valterio Didžio anūkas pabrėžė, jog nors yra gimęs ir užaugęs Australijoje, tačiau visada jo ir šeimos narių širdyse degė lietuvybės ugnis. Tai, anot Tomo Aro, paskatino jį grįžti gyventi į Tėvynę, Mažąją Lietuvą – Klaipėdą, ir kurti savo ateitį šioje senelio numylėtoje žemėje. Svečias, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams dovanodamas 1961-1983 m. Sidnėjuje (Australijoje) leisto leidinio „Australijos lietuvių metraštis“ rinkinį, kvietė artimiau susipažinti su lietuvių išeivių kultūriniu gyvenimu Australijoje.
Tardama sveikinamąjį žodį, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė teigė: „Simboliška, kad knygą pasitinkame knygos namuose. Ir ši knyga nepaprasta: apie Mažąją Lietuvą, apie Pagėgių kraštą. Džiugu, kad jį kaskart atrandame naujai, vis kitokiose spalvose“. Vicemerė, Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus vardu, perdavė Bernardui Aleknavičiui gėles bei Pagėgių krašto reprezentacinį leidinį „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“, kuriuos autoriui įsipareigojo parvežti Antanas Stanevičius. Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė visus renginyje dalyvavusius svečius iš Klaipėdos pagerbė simbolinėmis Lietuvos nacionalinės vėliavos spalvų žvakelėmis, Valę Ragauskaitę, Antaną Stanevičių, Bernardą Aleknavičių – literatūrinėmis dovanomis, o vakaro dainininkes – gardžiais lauknešėliais. Rašytojas Norbertas Stankevičius Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojai Ligitai Kazlauskienei, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai bei vakarą dainomis nuskaidrinusioms Dainai Masedunskienei ir Ramutei Murauskienei įteikė po savo autorinę knygą apie Mažąją Lietuvą „Nuo Romintos iki Nemuno“.
Vakaras baigtas šiltais ir pakylėtais Bernardo ir Antaninos Aleknavičių mokinės, pedagogės, bibliotekininkės Laimutės Cidejevienės prisiminimais apie šiuos šviesuolius, leidyklos „Eglė“ išleistų knygų įsigijimo valanda bei žodžiais: „Lietuva bus gyva tol, kol bus gyvas bent vienas lietuvis“.
Straipsnio komentarai
Tad nors jie ir šneka kad pas juos misija yra į sibirą, bet įbristi į tą pačią upę antrą sykį neina. Nu rusijoje lygiai ta pati cžv gestapo "lietuva". Pats pažiūrėk du gražulio kelnininkai pasikeisdami rusiją "valdo" jau porą dešimtmečių. Tame ir esmė kad nėra jokios rusijos.
Man patiko paskutinis sakinys
" Laimutės Cidejevienės prisiminimais apie šiuos šviesuolius, leidyklos „Eglė“ išleistų knygų įsigijimo valanda bei žodžiais: „Lietuva bus gyva tol, kol bus gyvas bent vienas lietuvis“. "
Apie kokią čia valandą autorė rašo ? Paskutinė atpildo valanda ? Gal turi minčių ?
tai gal ir ne "rašytojas " ? Kita mistinė figūra " Tomas Aras " . Jokios informacijos. Kažkas panašaus į "vaiduoklių" renginį , kur buvo įsidarbinti realūs visų €.
Kryžiuočiai nukariavo prūsus, išvarė skalvius...virš 700 metų čia valdė kryžiuočiai ir jų palikuonys.
Marai, karai, vokiečių kolonizacija...
Paskaitykite senuose leidiniuose...kas norėjo prisijungti prie ekonomiškai ir kultūriškai atsilikusios tuometinės Lietuvos.
Lėmė aplinkybės, pralaimėtas karas...saujelė suinteresuotų asmenų...Jei ne Lietuva, tas kraštas būtų Lenkijai atitekęs...
1939 vėl vokiečiai...
Po antro pasaulinio visiškai nugyventi ir nualinti klestėję dvarai, kaimai...
Ateiviai ir jų palikuonys ant ilgai klestėjusių ankstesnių ateivių kultūros nuolaužų kuria savo ale kultūrą...
Čia vieni, už Nemuno kiti...