Grasino paskersti pardavėją...
Šilutės rajono gyventojas, 28-erių Ž. B. pernai, rugsėjo 18 dieną, Rusnės parduotuvėje „Rusnelė“ , būdamas neblaivus, grasino papjauti pardavėją, o parduotuvės vedėjai žadėjo trenkti į galvą viskio buteliu. Klientas į parduotuvę sugrįžo antrą kartą, matyt, išlieti savo nepasitenkinimo kraštutine forma, nes kiek anksčiau pardavėja nepardavė jam alaus. Išeidamas iš parduotuvės, Ž. B. taip trenkė durimis, kad po to jos nebeužsidarė. Buvo iškviesta policija.
Pardavėjoms kartais kliūva ne tik komplimentų...
Ribojamas alkoholio pardavimo laikas ne visus pirkėjus tenkina. Kai kurie sau panosėje paniurna, kažkuris satyrinę tiradą paleidžia, o koks aršesnis, degtinės kaitinamas, žiūrėk, keiksmais prapliumpa nekreipdamas dėmesio į pardavėjos aiškinimą, kad tokia yra tvarka, kurią ne ji nustatė. Įstatymų leidėjas toli, pardavėja arti, už prekystalio, todėl jai kartais ir tenka patirti įžeidimus ar net grasinimus, kaip Rusnės atveju. Įtariamajam Ž. B. buvo pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.), grasinimo nužudyti (BK 145 str. 1 d.) ir turto sunaikinimo (BK 187 str. 3 d.). Pastarasis straipsnis pašalintas iš kaltinimo kaip perteklinis, nes ir BK 284 straipsnio dispozicijoje į išdėstytą nusikaltimo sudėtį taip pat įeina turto sunaikinimas. Ž. B. baudžiamoji byla išnagrinėta šiemet, gegužės 9 dieną Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose (teisėja Dalia Zimantienė, prokuroras Robertas Kasnauskas, kaltinamojo gynėjas, advokatas Vaclovas Šerlinskas).
Patyrė išgąstį
Devyniolikmetė nukentėjusioji baudžiamosios bylos nagrinėjime nedalyvavo. Ji jau dirba užsienyje. Teisme pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ž. B. atėjo į parduotuvę su nepažįstamu vyru. Pasiėmė alaus, bet pardavėja nepardavė, klientui paaiškino, kad toks yra įstatymas. Vyrai išėjo. Tačiau tuo reikalas nesibaigė. Apie 13 valandą jie grįžo. Ž. B. atrodė neblaivus. Jis ir pradėjo rėkauti, mojuoti ranka, šaukti, kad bosui nepardavė alkoholio. Iš sandėlio atskubėjus parduotuvės vedėjai, Ž. B. nesiliovė triukšmauti, išvadino moteris žiurkėmis, keikėsi. Vedėjai teko atstumti triukšmadarį. Ž. B. draugas, stovėjęs už vedėjos nugaros, liepė šiam nusiraminti. Ž. B. priekaištavo, kodėl jam nepardavė alkoholio. Nusipirkęs energetinį gėrimą, užsimojo juo, bet nemetė. Išeidamas stipriai trenkė durimis, kad net lentynos sudrebėjo. Durys liko sugadintos. Netrukus jis vėl pasirodė parduotuvėje, prašė nekviesti policijos. O pardavėją perspėjo: „Tu manęs girto saugokis, jei tave sutiksiu vakare, neduok dieve, paskersiu!”. Mergina labai išsigando, verkė. Vėliau Ž. B. jai nurodė atsiimti iš policijos parašytą pareiškimą, vėl gąsdino, jog jei to nepadarys – nepareis į namus, o jis sės ne veltui. Jaunai pardavėjai Ž. B. grasinimai pasirodė realūs. Beje, būsimasis kaltinamasis skambino ir nukentėjusios kolegei ragindamas perkalbėti bendradarbę atsiimti pareiškimą iš policijos, o jeigu ne – atvažiuos į parduotuvę ir durs su peiliu.
Vedėja grasinimų nepabūgo
Rusnėje veikianti parduotuvė „Rusnelė“ priklauso UAB „Šilutės prekyba“. Duris sugadinęs Ž. B. padarė bendrovei 239,58 euro turtinę žalą. Dalį žalos atlygino. Parduotuvės vedėja neblaivaus Ž. B. neišsigando, girdėjo, kaip klientas apsižodžiavo su pardavėja, keikėsi, baugino smogsiąs buteliu per galvą. Išeidamas iš parduotuvės, Ž. B. taip trenkė durimis, kad nebuvo galima beuždaryti. Todėl ir iškvietė policiją. Pardavėja vedėjai pasakė, kad Ž. B. supyko, kadangi jam nepardavė alkoholio. Dėl kliento grasinimų pardavėja patyrė šoką, blogai pasijuto, verkė, negalėjo toliau dirbti. Vedėjos Ž. B. elgesys neišgąsdino, tačiau papiktino, nors šis tą pačią dieną atsiprašė dėl savo veiksmų.
Prisipažino kaltu iš dalies
Ž. B. neneigė supykęs ant pardavėjų, jog jam nepardavė alkoholio. Išvadino jas necenzūriniais žodžiais, stipriai trenkė durimis, sutiko, kad duris sugadino, tačiau neprisipažino grasinęs nužudymu. Nukentėjusios bei liudytojų parodymai tam prieštaravo, netikėti teismui jais nebuvo jokio pagrindo. Kartu su Ž. B. į parduotuvę atvažiavęs liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė kai kurias įvykio aplinkybes ne kaltinamojo naudai: buvo užėjęs už prekystalio, tarp jo ir vedėjos kilo konfliktas, sugriebęs vedėją už atlapų, grasino paimti iš lentynos viskio butelį ir trenkti juo per galvą. Ž. B. elgesys ypač įvarė baimės jaunai pardavėjai, kuri tiesiog drebėjo. Yra įvykio vaizdo įrašas.
Ž. B. teisėsaugos pareigūnams žinomas. Pernai Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose išnagrinėtos trys baudžiamosios bylos vasario, liepos ir spalio mėnesiais dėl jo smurtinių veiksmų: fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str.1 d., 140 str. 2 d.) bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.). Pirmą kartą nuteistas baudžiamuoju įsakymu pelnė 6 mėnesius viešųjų darbų, antrą kartą užsidirbo 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, trečią kartą skirta 1 metų, 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teistumas neišnykęs. Nei viešieji darbai, nei laisvės apribojimas Ž. B. nieko neišmokė, reikiamų išvadų tada nepadarė.
Paskutinis skambutis
Ž. B. įvykdė du nesunkius nusikaltimus. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas recidyvisto reputaciją. Kaip pats prisipažino, jei būtų buvęs blaivus, tokios bėdos nebūtų užsitraukęs. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos bei kitais pažeidimais. Anot prokuroro Roberto Kasnausko, kuravusio Ž. B. baudžiamosios bylos tyrimą, pastarajam pats laikas pradėti gyventi kitaip, nes ir administracinis nusižengimas jam gali atverti pataisos namų duris. Žodžiu, tie du pernykščiai nusikaltimai – paskutinis skambutis Ž. B., jei nori likti laisvėje. Grasinimas nužudyti skamba žiauriai, bet įstatymo numatyta (BK 145 str. 1 d.)atsakomybė nėra tokia baisi: teisiamajam gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą ir grasinimą nužudyti, teisėjai, subendrinus paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apėmus švelnesnę, Ž. B. pelnė šešerius mėnesius nelaisvės. Bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Nuteistasis įpareigotas 4 mėnesius dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius atlyginti UAB „Šilutės prekyba“ padarytą 189,58 eurų turtinę žalą (50 eurų jau sumokėjo), 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį niekur neišvykti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Ž. B. dirba žveju. Darbdavio duota charakteristika – nors į garbės lentą dėk, jei tokia būtų. Ž. B. darbštus, atkaklus, atsakingai atliekantis savo pareigas, ateityje jam planuojama brigadininko karjera. Kad tik taip nutiktų, taip norisi tuo patikėti. Nuteistasis pastangas rodo: yra pažymos, kad kreipėsi į priklausomybės ligų kabinetą, jam paskirtas gydymas.
Straipsnio komentarai
Nu jeigu žiūrėti į nusikalstamumą iš kažkokių kitokių pusių, plačiau taip kaip nusikalstamumas yra apibrėžiamas vienos ar kitos valstybingumo sistemos. Iš sociologijos pusės nusikalstamumas egzistuoja tik bendruomenėje, nes vienas žmogus negali nusikalsti. Tad čia ir yra įdomiai sugalvotas kažkoks nebaudžiamumas su tais aparteidiniais, fasces fašistiniais, komunistiniais, komunų, cooperatyvininkais, mafijomis, bendruomenėmis, kibbutzais, kolūkiais, tt... Kur organizacija ar institucija skaitosi kaip vienas žydintis vienybėje organizmas. Jeigu jūs kaip individas bandysit prisijungti kažkur jūs galite prisijungti tik per kažkokius teisinius mechanizmus reglamentuojamus kažkokiais teisės aktais pvz tarnauti kariuomenė, darbo teisė, studijos, tt.. Bet vis tiek jūs kaip individas būsite kaip svetimkūnis ir rakštis tame vaivorykštiniame organizme - gražiai apipavidalintame raganų katile bandančiame suvirkštinti jus kaip joniuką ir grytutę. Nu pvz naujo pasaulio tvarkos prieš seno pasaulio tvarką, nauji įstatymai prieš senus, naujas testamentas prieš senąjį testamentą, išorvelintas testamentas prieš testamentą kurio iš viso nebuvo, suklastotas dokumentas prieš dokumentą, tt.. Tada visiems gyvenantiems pagal naująją tvarką gyvenantys pagal seną tvarką ir skaitosi nusikaltėliai. Bet čia viskas vis tiek net tik laiko ar etikečių klausimas. Čia nėra ką ir kalbėti.
Gali būti kad tokie teisiniai cirkai tarnauja kaip reliatyvumo teorija grindžiama priedanga romėnų taborų trojininkystės arklidžių veiklai. Nu čia ta prasme kad karas lygus taikai režime civilinės institucijos turi atlikti ir karinių ir tarptautinių institucijų vaidmenį. Bet čia sunku ką ir pasakyti.