Potvynio banga pamaryje atplukdė neišsprendžiamų problemų?

Šilutės r. savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas pranešė, kad šiuo metu potvynio zonoje yra 426 gyventojai. Iš jų net 90 – pensinio amžiaus sulaukę senjorai. Yra ir sunkiai sergančiųjų, kuriems bet kuriuo paros metu gali prireikti skubios pagalbos. Iš viso apsemtoje potvynio zonoje tokių yra 12. Toks gana didelis senjorų skaičius užfiksuotas pirmą kartą, ir tai parodo kitą problemą – gyvenvietės sensta.

Problemų yra, sprendimų – nelabai  

R. Renčeliauskas susirinkusiesiems įvardijo ir keletą problemų. Pirmoji – kariškių pasirengimas. Iki šiol kariškiai turėjo dvi vikšrines amfibijas: vieną Šilutės savivaldybėje, kitą – Pagėgiuose. Deja, savivaldybę pasiekė raštas, kad kariuomenė beturi tik vieną amfibiją. Pasak R. Renčeliausko, jam apsilankius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente svarstyta, kaip turima amfibija pasidalinti. Žinia, abiejose savivaldybėse potvynis kelia daug problemų. Prieita prie tokio sprendimo, kad amfibija turi būti Šilutės savivaldybėje. „Tik kada ta amfibija atsiras Šilutės savivaldybėje, neaišku. Tam, kad ji čia atsirastų, reikia prieš 6 dienas pasakyti, jog amfibija bus mums reikalinga. Bet kaip galima žinoti ateitį? Juk mes nežinome iš anksto, kada susidarys ekstremali situacija. Departamente mums paaiškino, kad tiek reikia laukti, mat kariuomenė turi užsakyti specialų tralą amfibijai gabenti“, - kalbėjo R. Renčeliauskas. Beje, amfibija į rajoną bus atvežta tik tuomet, kai bus paskelbta ekstremali situacija. 

Kita problema, jei ant kelio Šilutė–Rusnė bus vanduo ir pradės šalti. Traktoriai, keldami automobilius tą ledą išlaužo, tačiau jo išstumdyti nėra galimybės. Dėl susidariusių ledo lyčių apsemtame kelio ruože jis gali būti nebepravažiuojamas ir specialiąja technika. Tuomet reikalinga amfibija, o jos reikėtų laukti 6 dienas. Taigi tuo metu, anot R. Renčeliausko, Rusnė būtų palikta atskirta nuo pasaulio.

Susirinkusiems posėdžio dalyviams R. Renčeliauskas aiškino, kad yra sudarytas administracijos direktoriaus rezervas, kuris gali būti panaudotas ekstremalių situacijų atveju. Po to likusieji pinigai grįžta į savivaldybės bendrą katilą. Anot skyriaus vedėjo,  siekiama, kad tos likusios rezervo lėšos būtų panaudotos gelbėjimo priemonių įsigijimui. Pasirodo, savivaldybės ugniagesiai gelbėtojai vieninteliai Klaipėdos apskrityje neturi radijo ryšio priemonių.

Pasak UAB „Šilutės polderiai“ atstovo Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos, įmonė yra apsirūpinusi smėlio maišais, suformuotos brigados, o žmonės pasiskirstę darbais. „Svarbiausia, kad būtų potvynis“, - sakė A. Nausėda.

Posėdyje dalyvavo ir VĮ Klaipėdos regiono kelių Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas. Jo teigimu, šiuo metu rajone yra apsemti 8 keliai, iš viso 27 kilometrai. Pasak R. Jakubausko, potvyniui yra pasiruošta. Tai parodė ir pirmoji potvynio banga, užliejusi kelią Šilutė–Rusnė. Automobilius kėlė 4 specialūs tralai nuo 6 iki 22 valandos. Darbo dienomis perkelta apie 550 automobilių per dieną, savaitgalį – šiek tiek mažiau, 500 automobilių.

Kodėl nėra tualeto?

Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus buvo klausiama, kodėl savaitgalį, kuomet kelią į Rusnę apsėmė potvynio vanduo ir specialiu transportu pradėta vykdyti automobilių kėlimo darbus nepastatytas biotualetas. Deja, seniūnas nelabai žinojo, ar parašytas savivaldybei tam skirtas prašymas, be to, teigė, kad potvynis buvo vos kelias dienas, todėl tualetas nebuvo reikalingas. Įdomu...

Ar penktadieniais reikėtų prailginti automobilių kėlimo laiką?

Ne. Vieningai į šį klausimą atsakė ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, ir Šilutės kelių tarnybos viršininkas A. Jakubauskas. D. Drobnienės teigimu, tai nėra būtina, mat esant nenumatytam atvejui visuomet galima išsikviesti seniūnijos specialųjį tralą. Taip administracijos direktoriaus pavaduotojo R. Ambrozaičio pasiūlymas penktadieniais automobilių kėlimo darbus vykdyti iki 23 val. buvo atmestas.

Taip pat išsakytas siūlymas, kad Rusnės gyventojams būtų išrašomi kelerius metus galiojantys leidimai. Pasak Rusnės seniūnės, gyventojai piktinasi, kad kasmet turi gaišti savo laiką eidami išsiimti leidimo. Posėdžio metu svarstyta ir galimybė nustatyti mokestį tiems asmenims, kurie į salą keliasi specialiuoju transportu, tačiau nėra Rusnės gyventojai. Šiais klausimais galutiniai sprendimai dar nepriimti.

Ar dar ilgai važiuos specialusis autobusas?

Panašu, kad jo gyvenimas eina į pabaigą. Šilutės autobusų parko direktorius Artūras Stonkus susirinkusiesiems pasakojo, kad specialusis autobusas, keleivius į Rusnės salą galintis pervežti ir ant kelio esant per 80 cm, beveik 40 metų senumo – pagamintas 1978-aisiais. Nors kaip įmanoma stengiamasi jį „sulopyti“, dažnai prireikia rimtesnio remonto. O jis atsieina ne pigiai, mat reikalingų detalių niekas nebegamina, jas daro pagal specialų užsakymą. Be to, reikia laukti keletą mėnesių. Taigi, jeigu vieną dieną dėl gedimų ši transporto priemonė nebevažiuos, rusniškiai gali likti atskirti nuo likusios Lietuvos dalies.

Galiausiai R. Renčeliauskas, apibendrindamas posėdžio metu svarstytus klausimus išsakė, panašu, labai taiklią mintį: „Skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas. Štai šitaip gyvena mūsų valstybė“.