Seime pradedami svarstyti siūlymai reglamentuoti alternatyviąją mediciną

Tai numatyta SAM parengtuose įstatymų projektuose, kuriems pritarė Ministrų kabinetas, tad toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, jei siūlomoms naujovėms bus pritarta, žmonės galės lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas, geriau suvokti, kas yra gydymas, o kas – sveikatinimas. Be to, srities reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.

„Būtina reglamentuoti tas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti galimai didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai. Taip sumažinsime grėsmę atvejų, kad dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui“, – sako ministras A. Veryga.

Tad pirmiausia siekiama, kad paslaugos vartotojas, kuris dėl savo sveikatos negalavimų nori padėti sau, nevartojant tablečių, ieškant papildomų alternatyvių savo sveikatos stiprinimo, gerinimo ar atstatymo metodų ar būdų, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ir kiekvienam žmogui būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne.

Be to, siekiama, kad papildomajai ir alternatyviajai sveikatos priežiūros veiklai priskirtinas paslaugas teiktų kompetentingi specialistai, įgiję tam būtiną kvalifikaciją.

„Taip pat labai svarbu, kad paslaugos teikėjai laikytųsi visų šiai veiklai plėtoti planuojamų nustatyti paslaugų teikimo ir visuomenės sveikatos saugos, t. y. higienos normų, reikalavimų. Taip siekiama užtikrinti, kad vartotojus pasiektų teisinga, neklaidinanti, aiški ir išsami informacija apie papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų reikšmę žmogaus sveikatai“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Taip pat ateityje papildomosios ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys turės įgyti tam reikiamą išsilavinimą.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis daugiau reprezentuojamas teigiamas šios veiklos paslaugų poveikis žmogaus sveikatai, tai skatina visuomenės didesnį domėjimąsi ir naudojimąsi papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugomis. Todėl už visuomenės sveikatos priežiūrą atsakingoms valstybės institucijoms, siekiant išvengti didėjančios užkrečiamų ligų, infekcijų bei nepageidaujamų psichologinės savijautos, emocinės sveikatos pasikeitimų rizikos, svarbiu uždaviniu tampa parengti priemones, padedančias užtikrinti ne tik šios veiklos paslaugų kokybę, bet ir saugumą. Tad šiuo klausimu visi sprendimai turi būti pagrįsti mokslu ir racionaliu protu.

Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų susimokėti patys.