Šilutės rajone – 10 metų neregėtas gaisras: keliami sraigtasparniai, ugniagesius kviečia iš visos Lietuvos
Kaip BNS pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, pranešimas apie gaisrą Šyšgirių kaimo durpyne gautas 13 val. 13 min. L.Valauskienė komentavo, kad durpyno gaisrą gali tekti gesinti net kelias paras, mat durpynai yra gesinami itin sunkiai. Liepsnų sukelti dūmai, liudininkų teigimu, matomi net iš Kuršių nerijos. Įvykio vietoje dirba dešimt ugniagesių autocisternų.
Gaisro gesinimas vyksta labai sudėtingai, nes iki artimiausio vandens telkinio yra vieno kilometro atstumas, telkiama technika iš visos Lietuvos, į žvalgybą atskrido ir kariniai sraigtasparniai.
Kaip BNS sakė Kintų seniūnas Antanas Kližentis, durpynas tiesioginio pavojaus gyventojams nekelia, nes yra nuošalioje vietoje atokiai nuo gyvenviečių. Tačiau jeigu kita kryptimi pasisuktų vėjas, tiršti dūmai pasiektų arčiausiai durpyno esančius kaimus ir Šilutę. „Šilutę dabar aplenkia šonu. Šoniniai kaimai kažkiek gali gauti, o jeigu pasisuktų vakaris vėjas, Šilutės miestas būtų uždūmintas“, – sakė jis.
Pasak seniūno, gaisras šiame durpyne yra kilęs prieš daugiau kaip dešimtmetį. Tuomet ilgai trukusio gaisro metu vėjas keitė kryptį, todėl gyventojai būdavo įspėjami užsisandarinti namus. „Šleifas buvo labai sunkus, kvėpuoti, kai jis eina – praktiškai neįmanoma“, – sakė A.Kližentis. Ape 15 val. buvo gautas pranešimas, kad gaisro dūmai sklinda link Šilutės, žmonės pradėjo užsidarinėti namų langus. Baiminamasi dėl pagyvenusių žmonių, kurie gali miegoti savo namuose atsidarę langus - tokiu atveju jų gyvybei gresia pavojus. Gaisro metu jau sudegė du traktoriai.
Durpynas – unikalios Aukštumalos pelkės dalis
Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija. „Tai viena didžiausių aukštapelkių Lietuvoje, garsi visame pasaulyje kaip pelkėtyros mokslo atsiradimo vieta. Pelkė išskirtinė savo rūšimis: čia yra į Raudonąją knygą įrašyta tyrulinė erika, patys kiminai (reti augalai) yra labai svarbus dalykas“, – BNS sakė Ž.Čėsna. Anot jo, kol kas grėsmės aukštapelkei nėra, nes gaisras yra rytiniame pakraštyje ir kol kas pučia priešingos krypties vėjas.
„Tikimės, kad ugnis nepasieks mūsų draustinio. Tikimės, kad nebus 2011 metų scenarijaus. Gaila, kad apskritai kilo gaisras, tikimės, kad žala nebus didelė“, – teigė parko vadovas.
Pasak Ž.Čėsnos, aukštapelkė kartu su eksploatuojama dalimi užima maždaug 2 tūkst. hektarų plotą. Aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, šešios varliagyvių, penkios roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat 17 rūšių įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių – 26 rūšys. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.
Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta. Per 2011 metais Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą buvo sunaikinta Aukštumalos pelkės ekosistema. Buvo nuniokotas kelių šimtų hektarų plotas.
Straipsnio komentarai
