Bičiulių susitarimai po politine antklode

Kas veda partijos sąrašus rinkimuose?

Logiška - partijos sąrašus į rinkimus patikima vesti politinės organizacijos pripažintam lyderiui, užimančiam pirmininko postą. Bet būna ir išimčių. Tai gali būti partietis, užimantis aukštą politinį postą. Bet yra ir išimčių, lydimų vidinių nesutarimų, kuomet organizacijoje atsiranda stipresnių asmenybių nei formaliai pripažįstamas vadovas. Tai yra politinės visuomenės demokratiškumo požymiai. Dar kartą prisiminkime pastaruosius rajono savivaldos rinkimus. Įdomumo dėlei pažvelkime iš naujo į sąrašus ir kaip po rinkimų politikai pasidalino įtakingus rajono valdžios postus. Iš tikrųjų nieko naujo ir nuostabaus lyg ir nėra. Dauguma politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų vadovai ir pripažinti lyderiai, kaip ir dera, puikavosi rinkimų sąrašų avangarde. Išimtimis buvo tik trys partijos – Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos socialdemokratų darbo ir Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Socdemai lyderiu rinkimuose pasirinko verslininką Antaną Martinkų. Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Saulius Stankevičius užleido sąrašo pirmąją vietą veržliam politikui Arūnui Pupšiui. Valstiečių lyderis Virgilijus Pozingis, prieš rinkimus gavęs nurodymą iš centrinės partijos vadovybės, paliko pirmininko postą ir rinkimų sąrašo pirmąją vietą.

Valstiečių stratego gambitas

Išties įdomiausia situacija valstiečių gretose. Sudėliojus visą turimą informaciją apie šios partijos priešrinkiminę vidinę kovą Šilutėje, matome, kad batalijų dėl pareigų ir postų būta rimtų. Valstiečių vedliui Ramūnui Karbauskiui pareikalavus pasitraukti iš skyriaus pirmininko posto ilgamečiui vietiniam lyderiui V. Pozingiui, pastarasis nenoriai vykdė šį reikalavimą. Mūsų žiniomis, R. Karbauskis pageidavo, kad rinkimų sąraše pirmuoju smuiku grotų ir kandidatu į merus būtų Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Tačiau su tuo nesutiko Šilutės valstiečių senoji gvardija. Skyriaus pirmininko rinkimų ir kandidato į merus iškėlimo metu V. Pozingis sužaidė šią politinių šachmatų partiją kaip ir dera senam politikos vilkui. Skyriaus pirmininke buvo išrinkta Genovaitė Kimbrienė. Ji ne vienerius metus koja kojon žengusi su V. Pozingiu pirmuoju pavaduotoju pasirinko būtent jį. Taip de facto atiduodama skyriaus vadeles šiam politikui. O parankiu kandidatu į merus tapo lojalus V. Pozingiui politikos naujokas Sigitas Majus.

Mandatas su įtarimų šleifu

Tokiu būdu opozicionieriai, remiami paties R. Karbauskio, liko it musę kandę. Negana to, rinkimų kampanijos metu, pasinaudodomi neva valstiečius žeminančiomis publikacijomis ir sukurtu mitu apie Seimo nario A. S. Nausėdos lojalumą kitoms partijoms, Šilutės skyriaus valstiečių vadovybė iš valdymo organų pašalino ir Seimo narį, ir jo padėjėją, tarybos narę Lijaną Jagintavičienę. Taip V. Pozingis, išsaugojęs valdžią ir įtaką partijoje, galutinai susidorojo su opozicionieriais. Tačiau grįžkime prie rinkimų. Dabar jau žinome, kad šioje partijoje V. Pozingis iš trečiosios vietos sąraše nukrito į ketvirtąją. Ir jei Vyriausios rinkimų komisijos nariai būtų pasielgę principingai dėl grubių pažeidimų Saugų rinkiminėje apylinkėje („Šilokarčema“ Nr.19, 2019-03-08), šis politikas galėjo likti visai be mandato. Mat iki rezultatų suvedimo iš Saugų apylinkės, jis atsiliko  keliais balsais ir balansavo ant nepatekimo į Tarybą ribos. Tai rodo, kad valstiečių elektorato pasitikėjimas šiam politikui blėsta.

Sustyguotas demokratinis centralizmas - vartai į aukštas pareigas

Bet neblėsta V. Pozingio viltys užimti aukšas pareigas Savivaldybėje. Juolab, kad jo statytinis kandidatu į merus S.Majus pateisino lūkesčius su kaupu. Nedaug trūko šiam kandidatui patekti ir į antrąjį turą. Jam paramą išreiškė daugiau nei du tūkstančiai rinkėjų, o tai 13,69 proc. nuo visų balsų, užtikrinę tvirtą trečiąją vietą mero rinkimuose. Įsitvirtinęs sąrašo pirmoje vietoje ir ženkliai padėjęs partijai gauti net keturis mandatus, S.Majus parodė, kas ko yra vertas ir kas šiandien yra tikrasis lyderis. Bet šiam politikui, neturiančiam politinių žaidimų patirties, neatsirado aukštų pareigų. Taigi, šis energingas politikas rajono valdyme dalyvauja ne daugiau nei Tarybos narys. Tačiau per plauką patekęs į Tarybą V. Pozingis – kone svarbiausias rajono valdytojas. Jis užima Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Buvusio kandidato į merus S. Majaus paklausėme, kaip jis tai vertina - surenka daugiausia balsų atstovaujamam politiniam dariniui, tačiau nedalyvauja politinėse derybose. Tarybos narys iš to problemos nedaro, kadangi administracijos pareigoms jis netinkamas - neatitinka reikalavimų dėl išsilavinimo. Dėl V. Pozingios delegavimo į politinio pasitikėjimo pareigas priėmė sprendimą partijos valdyba. Sakysite, demokratija. Nieko panašaus – demokratinio centralizmo principas, kuomet mažuma paklūsta daugumai, o daugumą kažkas „tampo už virvučių“. Panašaus likimo sulaukė ir socialdemokratų kandidatas į merus Antanas Martinkus. Surinkęs partijai daugiausia pirmumo balsų, jis taip pat neturi jokių pareigų. Tačiau partijos pirmininkas Sigitas Šeputis šiandien puikuojasi vicemero kėdėje. A. Martinkus taip pat linkęs nedramatizuoti padėties. Matyt, jau susitaikė su ta mintimi, kad ne jam „rožėm nuklotas kelias“. Atsakydamas į „Šilokarčemos“ klausimą, jis porino, kad dar yra jaunas ir jam reikia semtis patirties, o į vicemerus deleguojamas asmuo – tai yra partijos daugumos sprendimas.

Rinkėjo valios paistoma tiek, kiek leidžia išrinktieji

Žvelgiant į abu šiuos atvejus, akivaizdu, kad rinkėjas realiai renka tik rajono merą. Kiti svarbūs postai, kuriuos užimantys asmenys sprendžia, kaip turi piliečiai gyventi, yra uzurpuojami prisidengiant partijos viršūnėlių sprendimu. Taip jau yra, kad politinio žaidimo taisyklės yra nustatomos tų, kuriuos renkame mes. Jie jomis ir vadovaujasi. Bet nė gramo neatsižvelgiama į rinkėjų valią. Gal esama rinkimų sistema jau savo atgyveno ir reikia pokyčių? Tokių pokyčių, kad rinkėjas spręstų, kas valdys ir kurs rajono gerovę, o ne bičiulių susitarimai po politine antklode.