Absurdas: antrankiai už grožio kūrimą

Svajojo būti miškininku

Inteligentiškų manierų Algimantas Petravičius vaikystėje svajojo būti miškininku. Netapo, bet meilė medžiams liko. Juk jie gyvi, gyvena ilgiau nei žmogus. Anot Algimanto, medžiai sąveikauja tarpusavyje, padeda vieni kitiems, o žmonės – ne visi. Mieste medis reikalauja globos, tinkamos priežiūros. Deja, ne visi medžiai miršta stovėdami: kartais kai kurie nupjaunami be laiko. Tai vis vardan technogeninės civilizacijos patogumų. Vieni tam pritaria, antri abejingi, treti, matyt mažuma, priešinasi viešomis akcijomis. A. Petravičius turi bendraminčių, bet turi ir nedraugų. Ir tiems, ir aniems rekomenduotų perskaityti knygą „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Senovės lietuvį giria saugojo ir maitino, ji jam buvo šventa. Šiandien to pasigendame. Bet aktyviam Šilutės bendruomenės nariui, tautos tradicijas tebepuoselėjančiam A. Petravičiui žaliuojantis medis tebėra sunkiai įkainojama, brangintina vertybė, puošianti lietuvišką peizažą, mūsų kaimą ir miestą.  

Kas nutiko balandžio 7-ąją Šilutėje viename daugiabučio namo kieme?

Balandžio 7-oji – sekmadienis. Teismo nutartyje įvykis fiksuotas Liepų g. 13 A namo kieme. Laikas – vidurdienis. Tarnybiniu automobiliu kartu su tyrėja atvažiavęs Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis D. A. priėjo prie gudobelės šaką pjaunančio A. Petravičiaus ir pareikalavo tai baigti. Teisme pareigūnas teigė žinantis, jog viešose vietose draudžiama be institucijų leidimo genėti, pjauti medžius. Kokius medžius liestų šis draudimas, tuomet nesiaiškinta. Vyr. patruliui D. A. nepatiko, ką daro A. Petravičius, pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, antraip bus sulaikytas.  A. Petravičius, kurį policijos pareigūnas D. A., kaip pats teisme sakė, pažinojo iš anksčiau pagal tarnybinę liniją, nepakluso. A. Petravičius, uždėjęs ranką ant pareigūno peties, aiškino medžius genėsiantis, kur panorėjęs, nes visas miestas jam – jo kiemas. Taip teisme liudijo pareigūnas, beje, prisiminęs A. Petravičiaus jam taikytus žodžius: „Nekelk tu čia sirenų.“

Iškart tarp vyr. patrulio ir A. Petravičiaus nekaip pakrypęs pokalbis nieko gero nežadėjo. Abu vyrai laikėsi savo. Uniformuotam pareigūnui kelis kartus pareikalavus patraukti ranką nuo peties, A. Petravičius paėjėjo pabaigti pjauti šaką, nepaisė raginimo liautis tai daryti, kaire ranka pastūmė policininką. Šis pargriovė medžių mylėtoją ant žemės ir pasakė, kad bus sulaikomas dėl pareigūno nurodymo nevykdymo. D. A. teigė, kad A. Petravičius muistėsi, priešinosi sulaikymui, todėl buvo įspėtas, kad gali būti panaudotas prietaisas „Taser“ (elektrošokas). Paguldytam ant pilvo A. Petravičiui uždėjo antrankius ir kartu su tyrėja nuvedė į tarnybinį automobilį. Paskutinis epizodas nufilmuotas neįvardyto namo gyventojo yra lydimas nustebusio balso: „Už ką jį sulaikė, juk nieko nepadarė?“ Filmavęs asmuo nedrįso liudyti teisme, pabūgo pareigūno reakcijos, bet įrašas, papildantis bylos medžiagą, teisme buvo priimtas, teisėjos peržiūrėtas.

Kaltinamojo klausimai tyrėjai

A. Petravičiaus administracinė byla pradėta nagrinėti gegužės mėnesį, baigta – liepos 11 dieną. Prireikė ne vieno posėdžio. Kaltinamajam magėjo išgirsti policijos tyrėjos liudijimą. Liepos 5-ą jis jai pabėrė daug klausimų apie tai, ką pareigūnė matė, norėdamas iškelti aikštėn šiurkščius, galbūt, perteklinius jos kolegos veiksmus. Iš pradžių likusi automobilyje sėdėti ir konflikto pradžios nemačiusi tyrėja atbėgo padėti kolegai išgirdusi triukšmą, pamačiusi grumtynes. A. Petravičius jau gulėjo ant žemės, o D. A. bandė uždėti jam antrankius. A. Petravičius klausė, ar jai įprastas vaizdas, kai sulaikomam asmeniui prispaudžiamas prie krūtinės „Tazeris“? Atsakyta, jog elektrošoko įtaisas panaudojamas atvejais, kai asmuo nepaklūsta pareigūno reikalavimams. Minimą dieną jie vykdė savo darbines funkcijas. A. Petravičius norėjo sužinoti, kas paskatino pareigūnus užsukti į daugiabučio namo vidinį kiemą, gal koks anoniminis skambutis? Tyrėja teigė, jog budinčio ekipažo maršrutas nėra nustatytas. Žodžiu, kaip besuko klausimų ratą A. Petravičius, kartais net nukrypdamas nuo įvykio esmės ir teisėjos kreipiamas į vagą, tyrėja „neužkibo“, atsakinėjo „kvotėjui“ glaustai, į komentarus nesileido, pasitikėjo kolega.

Brutalus senjoro sulaikymas

A. Petravičius kaltės neprisiėmė. Policijos pareigūnas D. A. nebe pirmą kartą skubėjo jam uždėti antrankius. Anot jo, nuvežtas į policijos komisariatą, buvo patalpintas basas į šalčiausią kamerą. D. A. teisme teigė, kad A. Petravičius pats nusimovė batus. Pastarojo nuomone, vyr. patrulis D. A. asmeniškai jaučia jam neapykantą. Balandžio 7 dieną  jis daugiabučio namo kieme tvarkė apleistas gudobeles. Vieną jau buvo apdailinęs, genėjo antrą. Gudobelė leidžia ūglius, jos lajai būtina priežiūra. Vieną medelį jau buvo sutvarkęs, dirbo prie antro, kai priėjęs policijos pareigūnas D. A. pareikalavo nustoti pjauti šaką, nes neturi leidimo tai daryti, liepė atiduoti pjūklelį. Bandė pareigūnui paaiškinti, kad jokios žalos medeliams nedaro, išmano, kaip juos prižiūrėti. Buvo uždėjęs pareigūnui ant peties ranką, kaip draugišką gestą. Ranką atitraukė, kai D. A. to tris kartus pareikalavo. A. Petravičius teisme tvirtino siekęs baigti pjauti šaką, tačiau pareigūnas „nulupo“ jį nuo medžio, liepė gultis ant pilvo veidu į žemę. A. Petravičiui išrėkta komanda pasirodė žeminanti jo orumą, todėl atsigulė ant nugaros, perspėjo patrulį nenaudoti „Taser“, nes jo sveikata juk nebe ta. Pareigūno nestūmė. Antrankius jam uždėjo parvertę ant pilvo. Sulaikymo metu buvo sulaužyti jo akiniai nuo saulės. Nukritusią kepurę susirado ir užsidėjo pats. Policijos komisariate ant surašyto protokolo parašo nepadėjo, nes neturėjo akinių.

Policijos misija: ginti, saugoti, padėti

Gražus šūkis. Aiškus. Bet ar aprašomu atveju pareigūnų veiksmai atitiko skelbiamą šūkį? Taip, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, jei to reikia tarnybinėms pareigoms vykdyti, jei taikios, žodinės priemonės nepadeda. Bet kiekvieną kartą policininkai privalo veikti adekvačiai susidariusiai situacijai, esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį. Kodėl grėbtasi fizinės prievartos prieš medelius genėjusį A. Petravičių?! Jis namo gyventojams neužkliuvo. Medeliai, kuriuos tvarkė A. Petravičius, nepriskirtini saugotiniems medžiams (ąžuolai, uosiai, šermukšniai bei kiti), todėl leidimas tam nereikalingas. Apie tai byloja Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos raštas. Formalia prasme A. Petravičius neatliko neteisėtų veiksmų, o neformalia – juo labiau: gražino kiemo aplinką. Tą jis ir bandė paaiškinti uoliam pareigūnui, maniusiam, kad turi pretekstą prikibti. Kilęs konfliktas baigėsi laikinu sulaikymu ir administracinio nusižengimo byla dėl policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymo. Jei A. Petravičius būtų buvęs pripažintas nusižengėliu, jam grėstų bauda nuo 90 iki 140 eurų. Tačiau tų reikalavimų teisėtumu teisme labai suabejota. A. Petravičius tik norėjo pabaigti nupjauti šaką, pakluso reikalavimui gultis ant žemės, nesipriešino. Byloje nesurinkta kitokių pareigūno parodymus patvirtinančių duomenų, nėra kitų liudytojų, nors atokiau įvykio vietos būta žmonių. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė ,atsižvelgusi į ištirtus faktinius duomenis bei vadovaudamasi LR ANK 591 str. 1 d., 1 p., taip pat 635 str.1 d., 2 p., nutarė, kad A. Petravičius nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir teiseną prieš jį nutraukė. Šis liepos 11 dienos nutarimas gali būti skundžiamas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui. 

Epilogas

A. Petravičius geranoriškai prižiūri Šilutės želdinius bent keliuose gatvėse, šeimos skvere. Kaip pats sako, neabejingas gamtai ir visuomenei. Panašių žmonių , galinčių kelti prieš negeroves, žadinti miesčionišką abejingumą, nėra daug. A. Petravičius neatitinka statistinio vidutinio lietuvio įvaizdžio: nenuolankus neteisybei. Jis – aktyvus pilietis. Tie šilutiškiai, kuriems dažnai kartojama frazė „yra kaip yra“ nukerta bet kokį norą tvarkytis geriau, A. Petravičiaus nepaverčia tyleniu – randa pasyvių būdų veikti prieš. Na, nenuorama, kitų akyse keistuolis, bet siekiantis gėrio, kad gyventume gražiau. Už tai tikriausiai vertas pagyrimo, o ne antrankių, kaip atrodė vienam policininkui.