Viešnagė Šilutės Bočių jubiliejuje
Reti, panašūs į lietaus, debesėliai, nesugąsdino Klaipėdos senjorų, nes senjorai iš ankstaus ryto panaršė sinoptikų pranešimus ir užtikrintai, net be lietpalčių, pasipuošę, nuotaikingai rinkosi kelionei į Rusnę, į žemaičių regiono susibūrimą „Skambėk Žemaitija“, o kartu ir į Šilutės „Bočių“ 20-tį . Kelias iki Šilutės, kaip viena akimirka, bet nenuliūdino ir 20 kilometrų žvyruoto vieškelio tarpas, jis daugeliui priminė, kaip anais laikais dardėdavome į rajonų mokyklas ar net į tolimesnius mokslus. Daug suspėji per tą laiką, pakalbėti su draugu, pasigrožėti gamta, pamatai kaimo gyvenimo momentus jau stipriai paliestus civilizacijos.
Bet ne apie tai. Rusnės sala tarsi tam ir suskurta, kad čia susirinktų tiek žemaičių, net iš 17 rajonų. Nemuno pakrantėje pasigirdo daug žemaitiškos šnekos ir dar daugiau skambių dainų ir kapelų trenksmo.
Moka žemaičiai sutikti svečius, moka juos pagerbti, moka ir tarp savęs kolektyvai pabendrauti, pašėlioti, pašokti.
Vieni po kitų kolektyvai scenoje muzikinius sveikinimus skyrė Šilutės
Bočiams, neatsiliko ir Klaipėdos „Bočiai“ (vad.Janina Žemaičiūnienė). Nuo Baltijos iki Nemuno atlydėti gaivaus vėjo ir pačių sukurtomis dainomis apie jūrą, pasveikino jubiliatus.
Klubas „Klaipėda“( lep.vadovė Natalija Taurinskienė) taip pat dalyvavo šventėje, jie ne tik sveikino Šilutės „Bočius“ bet ir yra festivalių Žemaitijos garbei dalyviai nuo pirmųjų renginių Apuolės piliakalnyje.
Šventės kulminacijoje nuskambėjo visų kolektyvų ir žiūrovų atliekamas kūrinys, pretenduojantis į Žemaitijos himną „ Žemaičių žemė“ ( m. P. Škimelio ž J. Eleksio) diriguojant Janinai Žemaičiūnienei.
Svetinga Rusnė, ką jau čia ir bepridėsi. Gerbia jie svečius, sutiko
pasiruošę , pasipuošę ir skania žuviene. Oras išliko iki vakaro geras, aplinkui vyko prekyba žuvimi lauktuvėms, suvenyrais ir žinoma kava.
Ir sugrįžome į Klaipėda su mintimi, kad laikas pradėjo tiksėti susitikimo
Raseiniuose sekančių metų vasarą mažinimo linkme.