Pavojų keliuose kelia ne tik gyvūnai, bet ir grybautojai

2019-07-29
Eimanto Genio nuotr. | Alfa.lt
Eimanto Genio nuotr. | Alfa.lt

Nors vasarą vairavimo sąlygos paprastai būna geros, iššūkių keliuose vairuotojams vis tiek nestinga. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje specialistai pastebi, kad vairuotojai dėl atidumo stokos ar neatsakingo elgesio prie vairo rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu. Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad tarp itin dažnų grėsmių vasarą yra ne tik laukiniai gyvūnai, bet ir grybautojai bei uogautojai.

Susidūrimai su žvėrimis – opi problema

Nors žvėrių keliamas pavojus eismo dalyviams didesnis būna rudenį, anot R. Bieliausko, šiltuoju metų laiku vairuotojams miškingose vietovėse atsipalaiduoti taip pat nederėtų. Eksperto teigimu, jo atstovaujama draudimo bendrovė kiekvieną savaitę sulaukia pranešimų apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais.

„Susidūrimai su žvėrimis – vis dar opi problema. Beje, į avarijas patenka ne tik miško, bet ir naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, karvės, vištos ar šunys. Suprantama, būtent nuo gyvūno dydžio priklauso, kokios avarijos pasekmės“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Draudiko atstovas sako, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojas net nesupranta partrenkęs nedidelį žvėrį. „Vairuotojas tik grįžęs namo ir išlipęs iš automobilio pastebi, kad, pavyzdžiui, priekiniame buferyje įstrigęs nedidelis žvėris. Nors automobilis apgadinamas nestipriai, incidentas vis tiek nėra malonus. O pats vairuotojas net negali pasakyti, kur tiksliai galėjo įvykti susidūrimas“, – tęsia jis.

Anot R. Bieliausko, kasmet pasitaiko eismo įvykių, kai po susidūrimų su elniais ar briedžiais eismo dalyviai žūsta. „Štai kodėl miškingose vietovėse, palaukėse ar kituose užmiesčio keliuose, ypač tamsiuoju paros metu, vairuotojas privalo išlaikyti maksimalią koncentraciją, laikytis leistino greičio“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Jis primena, kad apie laukinių gyvūnų keliamą pavojų dažniausiai įspėja kelio ženklai, o nutikus nelaimei, kai susidūrus laukinis gyvūnas buvo sužeistas arba nugaišo ar buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai, kitokie kelio elementai ar kitas turtas, vairuotojas privalo apie eismo įvykį pranešti policijai ir vykdyti pareigūnų nurodymus.

Telefono nepaleidžia iš rankų

R. Bieliauskas atkreipia dėmesį, kad avarijų priežastimi vasarą neretai tampa ne tik laukiniai gyvūnai, bet ir pačių vairuotojų neatsakingas elgesys, pavyzdžiui, naudojimasis telefonu prie vairo. „Nors baudos Lietuvoje už naudojimąsi telefonu prie vairo gana solidžios, vairuotojų, akivaizdu, tai nė kiek negąsdina“, – teigia draudiko atstovas.

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais iš viso užfiksuota daugiau nei 10 tūkst. atvejų, kai nepavyzdingi vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Kaip aiškina R. Bieliauskas, saugaus eismo specialistų atlikti tyrimai rodo, kad vairuotojui kalbant telefonu avarijos rizika išauga iki keturių kartų. Nepaisant to, vairuotojų apklausos atskleidžia, jog išaugusios rizikos jie neįvertina.

„Kiek anksčiau atlikta mūsų bendrovės apklausa parodė, kad 40 proc. vairuotojų teisinasi mobilųjį telefoną naudojantys tik kritiniais atvejais, retai tai darantys pripažįsta 21 proc., o dažnai ir nuolat – vos 10 proc. Tokie skaičiai patvirtina, kad didžioji dalis vairuotojų suvokia telefono neigiamą įtaką vairavimui, tačiau sau nuolaidžiauja“, – kalba draudimo ekspertas.

R. Bieliauskas rekomenduoja laikytis Kelių eismo taisyklių ir telefonu naudotis tik saugiai sustojus šalikelėje arba naudojant laisvų rankų įrangą.

Vietoj grybų – smūgis į galą

Vasarai persiritus į antrąją pusę draudikai pastebi ir dar vieną avarijų priežastį – miško gėrybių prekeivius šalikelėse. Pasak R. Bieliausko, tokių prekeivių suvilioti vairuotojai retkarčiais neapgalvotai ima elgtis kelyje ir sukelia pavojų sau ir aplinkiniams.

„Šalikelėje grybus ar uogas pardavinėjantys prekeiviai masina vairuotojus, atkreipia jų dėmesį ir kartais tampa avarijų priežastimi. Žinoma, tokiu atveju kaltinti reikia ne pačius prekeivius, o neapdairius vairuotojus“, – akcentuoja R. Bieliauskas.

Jo teigimu, išvydę prekeivius vairuotojai kartais ima staigiai stabdyti, atlieka kitus pavojingus manevrus ar pamiršta rodyti posūkio signalą. Tuo metu iš paskos važiuojantys vairuotojai ne visada spėja sustoti ir laiku išvengti netikėtos kliūties.

Draudimo bendrovės ERGO atstovas ragina vairuotojus vietovėse, kur šalikelėje būna prekeivių, laikytis saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, neviršyti greičio ir savo manevrus atlikti palengva, apie juos iš anksto įspėjant posūkio signalais.

Alfa.lt

Straipsnio komentarai

važinėjasi visokie2019-07-29
ir trukdo žvėreliams bei rinkimu užsiimantiems pirmykščiams vaikščioti. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-07-29
tame ir esmė su draudimu kad viskas šioje visuomenėje yra apdrausta ir perdrausta ir uždrausta. Nu jūs dedate koją ant šaligatvio plytelės gatvėje ta plytelė apdrausta. Imate už kažkokios įstaigos durų rankenos tos durys apdraustos. Nu draudimas pasaulyje egzistuoja tarsi kažkoks veidrodis kuriame atsisipindi viskas kas vertinga. Kas liečia transportą tai yra tik maža dalelė draudimo "veiklos". jeigu ne draudimas tai vežėjai kurie varo vėžį ar kitokius daktarų grupuočių raganystes jums neatvežtų labdaros iš vežininkų kuriems ta labdara pasidaro nebereikalinga. Bet tame ir esmė kad dabar labdaros skylių apmažėjo, bet kam jų reikia jeigu nauji rūbai LiDL ar kituose prekybos centruose ir geresni ir pigesni. Nu tai irgi lygiai ta pati labdara. Kas ten viską pagamina robotai?
Tie perdraudimai tai iš viso anekdotai. Įsivaiduokit būsit apsidraudę, bet jus jums net nenutuokiant paims perdraus. Nu kaip raudonkepuraitė su močiute ir vilkais. Arba kai draudimo kompanijos draudžia savavališkai žmones. Ne visai per prievarta. Žmonės net nežino kad apdrausti gyvybės draudimu. Nu savotiški azartiniai žaidimai gaunasi. Kaip kad istorijos apie seniau kai vergus vienas kitam pardavinėdavo.
Nu aišku yra dar ir draudikai kurie yra aukščiau negu draudikai. Jie save vadina aktuarais. Ten jie nieko nedraudžia. Jie labiau veikia kaip kažkokie šamanai.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-07-29
nu ką reiškia toks išsireiškimas kad "didžiausią pavojų kelia draudikai"? nu čia kalba eina apie visokius kelius, kėlimus, kelėnus, tt. Tai yra drąsą, sparnus, energiją reikalinga judėjimui, judėjimams, judėjams, judams, tt. Matot ne tik draudikai stumdydami savo šarlataninius produktus bando sudaryti įspūdį kad be draudimo jūs esate nesaugus. Čia tie reiškiniai įpinti ir į valstybės ir saugumo institucijų politiką. Tarsi jeigu apsidraudę tai automatiškai tampate saugus. Ne. Draudimas nieko bendro neturi su nelaimių atsitikimu ar priežastimis, tik su nelaimių pasekmėmis. Nu tarsi lawoninė, laidojimo namai, cianido kapsulė pas nacius irgi buvo draudimas, tt. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-07-29
turbūt didžiausią pavojų keliuose kelia draudikai kurie draudžia pavojams atsitikti. Kažkodėl tie pavojai tų draudikų draudimų neklauso. draudikai apsimeta kažkokiais visagaliais gali drausti, uždrausti ar apdrausti bet ką. Ir jiems nereikia net "prašau" pasakyti. Nei ant violetinių kelėnų nesiklaupia. Tame ir esmė kad lietuvoje nėra nei vienos draudimo kompanijos kuri netarnautų kaip stogas karinės žvalgybos operatyvininkams. Toje "industrijoje" nėra nei vieno lietuvio. Komentaras patinka Komentaras nepatinka