Meras ir jo aplinka susidorojo su biudžetinės įstaigos vadove?
Šilutės r. savivaldybės meras V. Laurinaitis nuo nepatogių klausimų lavinos gynėsi ne tik Tarybos reglamento nuostatomis.
Liepos 25-ąją Šilutės rajono savivaldybės IX šaukimo tarybos 5-ajame posėdyje netrūko aštrių pasisakymų, kaitinančių posėdžių salės atmosferą kaip anticiklonas, atskriejęs nuo Afrikos žemyno krantų. Todėl politinio karščio apžvalga išsiplečia į kelis sezonus. O pirmenybę skiriame svarbiausiems, mūsų manymu, dalykams.
Neatsižvelgiama į kreditorinius įsipareigojimus
Jau pristatant konsoliduotų įmonių biudžeto ataskaitą opozicijos atstovas liberalas Andrius Endzinas uždavė nepatogių klausimų pranešėjui, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkui Vygandui Kamarauskui. Tai tokio nepatogumo klausimai, kad pastarasis akivaizdžiai prarado savitvardą - vietoj motyvuoto atsakymo V. Endzinas išgirdo ne itin pagarbų įvertinimą savo atžvilgiu.
Išsamesnei diskusijai atsirasti neleido Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis kylančią diskusiją nutraukė mojuodamas Savivaldybės tarybos veiklos reglamentu. Teisus buvo meras, kad klausimai turi būti išdiskutuoti komitetuose. Tačiau juk ne visi Tarybos nariai yra šio komiteto nariai. Todėl jie ir užduoda konkrečius klausimus, gal būt kažkiek suktus.
Ir tai yra opozicijos darbas - kritikuoti. O tokios kritikos kontekste gindamas daugumos poziciją V. Kamarauskas parodė savo supratimo lygį apie įmonių finansus apskritai. Panašu, kad šis lygis kaip rūkas sklaido pažemiais, jei tesugebama svarbaus klausimo pristatyme sumurmėti, kiek komiteto narių dalyvavo jo svarstyme ir kiek balsavo už.
O vis dėlto – juk posėdžio eigą stebi ir rinkėjai, kurie apie svarstomą klausimą žino tik iš darbotvarkės. O pranešėjui pristačius projekto esminius akcentus, o ne vien tik balsavimo rezultatus komitete, galbūt ir opozicijos „burbulams“ liktų mažiau vietos. Be to, sprendžiant iš mero atsakymo A. Endzinui dėl konsoliduotų įmonių biudžeto, susidaro įspūdis, jog atverčiamas naujas įmonių veiklos finansinės būklės vertinimo puslapis.
Šio vertinimo esmė, kad nereikia kreipti dėmesio į kreditorinius įsiskolinimus, kurie kinta kiekvieną mėnesį. Deja, su tokiu požiūriu nesutiktų nė viena kredito įstaiga, skolinanti pinigus. Kreditoriniai įmonės įsiskolinimai yra vienas iš svarbiausių įmonės finansinių pajėgumų vertinimo kriterijų. Deja, rajono valdantieji politikai, sąmoningai ar ne, užmerkia į tai akis. O kaip neužmerksi, juk tai savo paties veiklos įvertinimas. Todėl braškančia balsų dauguma ataskaita buvo patvirtinta.
Teismas: su V. Vaivadaite susidorota
Matyt, itin nepatogus buvo klausimas merui V. Laurinaičiui dėl V. Vaivadaitės atleidimo. Tarybos narys A. Endzinas vos prasidėjus posėdžiui paprašė suteikti informaciją dėl teismo sprendimo, kuriuo pripažintas neteisėtas V. Vaivadaitės atleidimas iš Visuomenės sveikatos biuro vadovės pareigų. Tačiau meras buvo kategoriškas – jokių komentarų. Jis patikino, kad šis sprendimas bus skundžiamas.
„Teismo sprendimas yra viešas, todėl visi gali jį pasiskaityti. O daugiau nėra ką čia komentuoti“, – sakė V. Laurinaitis. Iš tiesų, ką čia komentuosi, kai teismo proceso metu buvo įrodytas susidorojimo faktas.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja, nagrinėjusį šį ginčą, konstatavo: „Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta darbo rezultatų gerinimo procedūra akivaizdžiai stokojo nešališkumo ir objektyvumo elementų. Tokią išvadą suponuoja aplinkybė, kad tiek pradiniame darbo trūkumų nustatymo etape, tiek darbo rezultatų gerinimo plano sudaryme, jo vykdymo koordinavime, o vėliau ir pasiektų rezultatų vertinimo etapuose dalyvavo (iš esmės dominavo) ta pati specialistė, kuri, be kita ko, vėliau pati asmeniškai pretendavo ir užėmė ginčo pareigas biure, leidžia spręsti apie tendencingą siekį atleisti ieškovę iš užimamų vadovės pareigų, kurį nulėmė ne jos asmeniai darbo rezultatai ar prarastas pasitikėjimas. Todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, kaip neatitinkantis tokiam atleidimui iš darbo keliamų reikalavimų (DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas)“.
Na, nėra paslaptis, kad teismas mini Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorę Kristiną Siurplę, tuometę Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistę. Nežinia, kaip V. Laurinaičio samdyti advokatai motyvuos sprendimo skundą ir kur ieškos „kabliukų“, bet susidorojimo faktas yra patvirtintas teismo sprendimu, nors ir skundžiamu. Ar sugebės Šilutės savivaldybės tarybos oponuojantys politikai pasinaudoti Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir iškelti atsakingo asmens bent jau politinio pasitikėjimo klausimą į viešumą, pamatysime ateityje.
Ar bereikia stebėtis politinės partijos, net savo pavadinime propaguojančios teisėtumą, narių galimai neteisėtais veiksmais? Dar juk nepadėtas taškas baudžiamojoje byloje dėl autobusų parko statybų peripetijų, o jau aiškėja nauji faktai.